Lietuviškų knygų skaitymas buvusioje Seinų apskrityje

Po Antrojo pasaulinio karo mūsų krašte pakilo kultūrinio gyvenimo lygis. Dėl to augo ir grožinės literatūros skaitomumas. Gerai išplėtoto viešųjų bibliotekų tinklo dėka knyga tapo prieinama visiems gyventojų sluoksniams.

Buvusioje Seinų apskrityje buvo skaitomos ne tik lenkiškos, bet ir lietuviškos knygos. Todėl šioje apylinkėje dirbantiems bibliotekininkams iškilo naujas uždavinys - parūpinti bibliotekoms daugiau lietuviškų knygų. Ypatingai imti globoti jauni skaitytojai. Jiems stengtasi įtvirtinti jau šeimos ir mokyklos suformuotą tautinį jausmą, meilę tėvynei. Norėta, kad šie skaitytojai geriau pažintų didvyrišką lietuvių tautos praeitį, šiandienius mokslo, technikos ir kultūros laimėjimus. Jiems diegtos ir tarptautinės idėjos, būtent pagarba kitoms tautoms. Viešosios bibliotekos darė viską, kad jaunuoliai, baigę mokyklas, ir toliau skaitytų knygas. Dėl gerai išplėtoto bibliotekų filialų tinklo lietuviška knyga pasiekė kiekvieną norintį skaityti žmogų.

Lietuviškų knygų skaitymas viešosiose bibliotekose bus aptariamas nuo 1960 iki 1974-ųjų metų, nes tik iš šio laikotarpio yra išlikę statistikos duomenų. Panaikinus apskritį skaitomumo statistika netvarkoma.

Ši trumpa informacija nepateiks lietuviškų knygų skaitymo visumos. Čia bus aptariamos kelios problemos, susijusios tik su viešosiomis bibliotekomis.

Bibliotekos ir jų filialai, plėtojantys lietuviškų knygų skaitymą Seinų apskrityje

1960_aisiais metais lietuviškos knygos buvo skaitomos penkiose valsčiaus bibliotekose (Punsko, Klevų, Aradnykų, Smalėnų ir Vidugirių) ir 20-27 bibliotekų filialuose. Pastarieji sudarė mažiausią viešųjų bibliotekų grandį. Jų skaičius buvo nepastovus dėl to, kad ten dirbo tokie žmonės, kurie mėgo skaityti knygas. Paprastai jie norėjo, kad visi pamėgtų skaityti, tačiau ne visada jiems pasisekdavo. Kai nusibosdavo, atsisakydavo to darbo. Aišku, pasitaikė ir objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, susirgo arba kur nors išvažiavo. Kadangi pavaduotoją rasti buvo labai sunku, kartais tekdavo jo ieškoti gretimame sodžiuje, arba kuriam laikui panaikinti bibliotekos filialą. Kaip tik dėl to jų skaičius svyravo. Pasitaikė ir tokių filialų, kuriuose su neišsenkama energija dirbo tie patys žmonės. Čia reikėtų paminėti Petrą Dapkevičių iš Žagarių kaimo, kuris, be daugybės visuomeninių pareigų, skatino ūkininkus skaityti knygas.

Punsko, Aradnykų ir Smalėnų bibliotekose įrengtos skaityklos. Čia vietoje buvo galima naudotis enciklopedija, žinynais, paskaityti laikraščių. Be to, šios bibliotekos skolino knygas ir namo. Visos kitos bibliotekos dėl vietos stokos turėjo tik skaitytojų kampelį, kuris pavadavo mikroskaityklą.

Šių bibliotekų (išskyrus Smalėnų) darbuotojai mokėjo lietuvių kalbą. Ne visi bibliotekininkai buvo tinkamai išsilavinę, bet turėjo ilgametį darbo stažą.

Lietuviškų knygų fondai

1960_aisiais metais buvo 2500 lietuviškų knygų (žr. lentelę). Jos buvo tose bibliotekose, kuriose lankėsi lietuviai skaitytojai. Metai iš metų knygų skaičius augo. Vienos buvo nupirktos knygyne, kitos Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos arba privačių žmonių dovanotos. Tarp kitko, mus rėmė Vroclavo LVKD skyrius. Jis atsiuntė keliasdešimt knygų. Knygynas ne kasmet gaudavo lietuviškų knygų siuntas. 1963 m. knygynas negavo nei vienos, o 1964 m. iš užsakytų 402 knygų gavo tik 31. 1966 metais aprūpinimas šiek tiek pagerėjo. Knygų knygyne nupirkome 1367. Panašiai tiek pat nupirkome ir 1967 m. Vėliau jų skaičius žymiai sumažėjo.

1967 metais turėjome 6000 lietuviškų knygų. Daugiausia jų buvo Punske (1584), o mažiausiai Klevuose
(831). Seinų apskrities bibliotekoje _ 190. Kadangi čia jų niekas neskaitė, todėl nutarta jas atiduoti kaimo bibliotekoms, kur tokio pobūdžio literatūros buvo labai ieškoma ir ji skaityta. Lietuviai, gyvenantys Seinuose, lietuviškas knygas skaitė LVKD.

Lietuviškų knygų struktūra buvo tokia:

- grožinė literatūra, skirta suaugusiems _ 77 proc.,

- grožinė literatūra, skirta vaikams _ 17 proc.,

- mokslinė literatūra _ 6 proc.

Labai mažai turėjome grožinės literatūros, skirtos vaikams. Mat vaikai dažniau knygas skolina ir greičiau jas sunaikina. Tad nemažą vaikų knygų dalį po trumpo skaitymo laikotarpio reikia nurašyti. Mokslinės literatūros skyriuje didžiulę paklausą turi sveikatos, kulinarijos, sodininkystės ir bitininkystės knygos.

1970 metais lietuviškų knygų skaičius buvo toks pats kaip 1967 m. 1974 metais jų turėjome jau 7581. Pasikeitė šiek tiek knygų struktūra, padaugėjo grožinės literatūros, skirtos vaikams (ji sudarė 27 proc.). Vienam skaitytojui teko 6,8 knygos. Vis dėlto šis rodiklis kiekvienoje bibliotekoje buvo kitoks.

1974 metais patikrinus visas lietuviškas knygas 173 buvo nurašytos.

Skaitomumo augimas

Daugėjant lietuviškų knygų augo ir skaitytojų skaičius (žr. lentelę). 1960 metais visoje Seinų apskrityje lietuviškas knygas skaitė 813 žmonių, 1965 m. - 963, 1970 _ 1127 ir 1974 _ 1148. Nuo 1970_ųjų metų skaitytojų skaičius buvo beveik toks pats (svyravo iki keliasdešimt skaitytojų). Dauguma jų skaitė ne tik lietuviškas, bet ir lenkiškas knygas. Tokių, kurie skolino tik lietuviškas, buvo labai mažai.

Skaitytojai amžiaus atžvilgiu:

_ iki 14 metų - 42 proc.,

_ nuo 15 iki 19 metų _ 20 proc.,

_ nuo 20 iki 29 metų _ 11 proc.,

_ per 30 metų _ 27 proc.

Skaitytojai profesijos atžvilgiu:

_ darbininkai _ 3 proc.,

_ ūkininkai ir žemės ūkio darbuotojai _ 21 proc.,

_ dirbantieji protinį darbą _ 14 proc.,

_ besimokantis jaunimas _ 51 proc.,

_ kiti dirbantieji _ 9 proc.,

_ nedirbantieji _ 2 proc.

Aktyviausi yra vaikai iki 14 metų amžiaus, antrąją vietą užima suaugę žmonės, turintys per 30 metų.

Labiausiai mėgstamos knygos _ tai klasikinė lietuvių literatūra ir šiuolaikinė proza. Mažiau populiarūs yra vertimai, o mažiausiai skaitoma poezijos.

Lietuvių skaitytojų aktyvumas nebuvęs didelis. Pažvelkime, kaip buvo skolinamos knygos: 1960 m. - 2537 knygos, 1970 m. - 7695 ir 1974 m. _ 6430. 1969_1970 metų laikotarpis knygų skolinimo atžvilgiu buvo pats derlingiausias. Vėliau skolinimas šiek tiek sumažėjo.

Štai kaip augo lietuviškų knygų skaitomumas 1974 metais kai kuriose bibliotekose.

Punskas

Buvo 1815 lietuviškų knygų, 576 skaitytojai, iš jų 315 _ tai bibliotekos filialų skaitytojai. Vienam skaitytojui teko 3,1 knygos.

Knygos skolintos 3120 kartų, iš jų bibliotekos filialuose _ 1250. Perskaitytų lietuviškų knygų vidurkis kiekvienam skaitytojui buvo 5,4. Punsko bibliotekai 1974 m. priklausė 9 bibliotekos filialai, kuriuose skaitytos lietuviškos knygos.

Filialas Skaitančiųjų lietuviškas

knygas skaičius

Ūkininkų klubas Punske 30

Šlynakiemis 40

Šaltėnai 35

Ožkiniai 35

Pristavonys 100

Vaitakiemis 35

Punsko kaimas 30

Trakiškės 10

Vaičiuliškė 10

1974_ųjų metų pabaigoje visuose bibliotekos filialuose buvo 950 knygų. Taigi vienam bibliotekos filialo skaitytojui teko 3 lietuviškos knygos. Šis rodiklis atitiko normą. Lietuviškos knygos sudarė 80 proc. visų bibliotekoje esančių knygų.

Punsko biblioteka prenumeravo 9 lietuviškus laikraščius ir žurnalus.

Smalėnai

Buvo 1305 lietuviškos knygos, 71 skaitytojas, iš jų 5 Smalėnuose, o 66 dviejuose bibliotekos filialuose (t.y. Žvikeliuose ir Raistiniuose). Vienam skaitytojui teko 18 knygų (tai labai daug).

1974 m. knygos buvo skolintos 256 kartus. Skaitomumo vidurkis Smalėnuose _ 3,7.

Vidugiriai

Buvo 1616 knygų, 224 skaitytojai, iš jų 122 pačioje bibliotekoje, o 102 šiuose bibliotekos filialuose:

1) Vilkapėdžiuose _ 45 skaitytojai,

2) Sankūruose _ 11 skaitytojų,

3) Navinykuose _ 46 skaitytojai.

Vienam Vidugirių bibliotekos skaitytojui teko 7 knygos. 1974 m. knygos buvo skolintos 1654 kartus. Kiekvienas skaitytojas vidutiniškai perskaitė 7,3 knygos.

Klevai

Buvo 1167 lietuviškos knygos. 1974 m. jas skaitė 86 žmonės. Vienam skaitytojui teko 13,5 knygos. Knygos skolintos 416 kartų. Skaitomumo vidurkis _ 4,6. Klevų bibliotekai priklausė 8 bibliotekos filialai. Lietuviškas knygas skolino tik 3. Klevų biblioteka prenumeravo 4 lietuviškus laikraščius.

Juodeliškė

Tai nauja biblioteka, gyvavusi tik vienus metus. Joje lietuviškų knygų buvo labai mažai, tik 125, nes tik tiek knygų gavome 1973_iaisiais ir 1974_aisiais metais.

Buvo 80 skaitytojų, iš jų 10 pačioje bibliotekoje ir 70 keturiuose bibliotekos filialuose: Burbiškiuose, Jonaraistyje, Radžiūčiuose ir Rimkežeriuose.

Knygos buvo skolintos 366 kartus. Vienam skaitytojui teko 1,5 knygos. Skaitomumo vidurkis - 4,5. Juodeliškės biblioteka prenumeravo 4 lietuviškus laikraščius.

Aradnykai

Buvo 1129 lietuviškos knygos, 111 skaitytojų, iš jų 20 pačioje bibliotekoje, o 91 bibliotekos filialuose:

1) Dusnyčioje _ 31 skaitytojas,

2) Rakelijoje - 31 skaitytojas,

3) Žagariuose _ 29 skaitytojai.

1974 metais knygos skolintos 552 kartus. Vienam skaitytojui teko 10 knygų. Skaitomumo vidurkis - 5.

Aradnykų biblioteka prenumeravo 3 lietuviškus laikraščius.

1960-1970 metais Meno ir kultūros ministerija organizavo vaivadijose konferencijas, kuriose buvo aptariamas tautinių mažumų skaitomumas. Rei-kia pažymėti, kad lietuviškų knygų skaitymas visada buvo pirmoje vietoje tiek skaitytojų, tiek perskaitytų knygų vidurkio atžvilgiu.

Skatinimas skaityti lietuviškas knygas

Trumpai aptarus skaitomumą, manau, reikia parašyti kelis žodžius ir apie tai, kaip viešosios bibliotekos ragino visuomenę skaityti lietuviškas knygas. Taigi visos bibliotekos sistemingai ruošė naujų lietuvių grožinės literatūros knygų parodėles. Buvo organizuojamos ir kai kurių rašytojų kūrybos parodos. Punsko ir Klevų bibliotekose vakarais būdavo aptariamos perskaitytos knygos, o Aradnykų ir Vidugirių _ mokoma raiškiai skaityti. Be to, Punske ir Aradnykuose buvo skaitomos paskaitos "Valdžios formavimasis Lietuvoje 1917_1919 metais". Visose bibliotekose organizuoti literatūriniai vakarai, pokalbiai bei knygų apžvalgos. Klevų, Punsko, Aradnykų ir Vidugirių bibliotekose suvaidintos kelios lietuviškos pasakos, skirtos jauniesiems skaitytojams.

1966/67 metais buvo paskelbtas konkursas "Pažinkime lietuvių literatūrą". Pagrindinis jo tikslas _ skatinti Seinų apskrities lietuvius skaityti lietuviškas knygas bei pažymėti Didžiosios spalio socialistinės revoliucijos 50_ąsias metines. Konkursą suorganizavo Visuomeninės kultūros draugijos vyriausioji valdyba bei Seinų apskrities ir miesto viešoji biblioteka. Padėjo Apskrities kaimo jaunimo tarybos valdyba, Lenkijos ir Tarybų Sąjungos ryšių draugijos valdyba, Švietimo ir kultūros skyrius.

Visi konkurso dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes:

a) moksleiviai (besimokantys jaunuoliai),

b) suaugę žmonės (šioje grupėje buvo ir nesimokantys jaunuoliai).

Abiem grupėms buvo paruošti bilietai iš 19 kūrinių. Tuos kūrinius buvo galima gauti tiek mokyklos, tiek viešojoje bibliotekoje. Bilietuose esantys klausimai apėmė lietuvių grožinės literatūros raidą nuo jos formavimosi pradžios iki dabartinių laikų.

Štai kokias sąlygas turėjo tenkinti skaitytojai, norintys dalyvauti konkurse:

- perskaityti iki 1967 m. spalio 1 d. mažiausiai 3 bilietuose pateiktus kūrinius,

- pareikšti raštu norą dalyvauti konkurse (specialius lapelius buvo galima gauti viešosiose bibliotekose),

- dalyvauti pirmojo laipsnio ture.

Pirmojo laipsnio turas įvyko valsčiaus viešosiose bibliotekose, aštuonmetėse ir vidurinėse mokyklose. Šitame ture kiekvienas dalyvis turėjo atsakyti į 6 klausimus, susijusius su trim jo perskaitytomis knygomis. Atsakymus vertino konkurso komisija. Pirmojo laipsnio turo nugalėtojams įteiktos daiktinės dovanos.

Vėliau pirmojo laipsnio turo nugalėtojai dalyvavo apskrities ture. Jis vyko tokia pačia tvarka, kaip ir pirmasis, tik čia klausimai jau buvo sunkesni, gerai reikėjo žinoti perskaitytų knygų turinį, taisyklingai reikšti mintis.

Konkursas neapvylė organizatorių. Jame dalyvavo 254 skaitytojai ir nemažas būrelis klausytojų. Pastarieji buvo labai patenkinti konkurso dalyvių atsakymais. Šitaip ir jie susipažino su literatūra, skirta konkursui. Dalis klausytojų net pradėjo skolinti iš bibliotekos lietuviškas knygas.

Be to, nemažai buvo suruošta konkursų mažesniu mastu. Čia reikėtų paminėti tokius:

_ "Ar susipažinęs su S. Nėries kūryba?",

- "Petro Cvirkos gyvenimas ir kūryba",

- "Pažink lietuvių poeziją",

- "Didieji klasikai",

- "Lietuviškų knygų vertimai į lenkų kalbą ir atvirkščiai".

Surengta ir kitokio tipo konkursų (žaibo konkursai). Jie buvo skirti K. Donelaičio 260-osioms ir Liudo Giros 90_osioms gimimo metinėms pažymėti.

Skaityti grožinę lietuvių literatūrą lietuviai raginami įvairiais būdais. Būtent ruošiami literatūros vakarai, kuriuose skaitomi rašytojų kūriniai arba deklamuojamos poetų eilės. Į tokius vakarus susirinkdavo nemažai skaitytojų, ypač jaunų.

Viešosios bibliotekos ir dabar ragina skaityti lietuviškas knygas, tik tai neregistruojama. Bibliotekos gauna labai mažai naujų lietuvių prozos kūrinių, kuriuos taip mėgsta skaityti mūsų žmonės.

Seinų apskrities gyventojai turi geras sąlygas pažinti lietuvių literatūrą. Moksleiviai, įgiję lietuvių kalbos pagrindus mokyklose, gali pagilinti literatūros srities žinias tik savarankiškai skaitydami knygas. Tačiau ne visi, baigę lietuviškas mokyklas, lankosi viešosiose bibliotekose. Kalbama apie tuos jaunuolius, kurie pasilieka ūkininkauti. Šitaip apie 60 proc. žmonių nutraukia ryšius su knyga.

Aldona LEONČIKIENĖ