“Tekėk, kaip teka Lietuva”

Šių metų balandžio 26 d. Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama septyniasdešimties metų veiklos ir gyvavimo jubiliejų, surengė nuotaikingą poezijos vakarą “Tekėk, kaip teka Lietuva”, kuriame dalyvavo poetas Sigitas Birgelis, Tauragės tautodailininkė Juzefa Bružienė bei “Dainų dainelės” ir “Laumės juostos” konkursų laureatė p. Milda. Bibliotekoje buvo eksponuojamos Punsko “Aušros” leidyklos knygų bei šių eilučių autoriaus nuotraukų parodos.

Šis trijų tūkstančių gyventojų prie Karaliaučiaus srities sienos nusidriekęs miestas spaudos draudimo laikais buvo paženklintas knygnešių pėdomis. Čia gimė ir augo poetas Algimantas Mackus. Miestas garsėja ir savo bibliotekomis.

Pagėgių viešoji biblioteka galėtų būti pavyzdžiu ne vienai Lietuvos ar Punsko ir Seinų bibliotekai. Daugelio žmonių pastangomis ji tapo mėgstamiausia kultūros įstaiga, Pagėgių savivaldybės bendruomenės susibūrimo, laisvalaikio leidimo, jaukaus bendravimo vieta.

Vakaro šeimininkė, bibliotekos vadovė Elena Stankevičienė, atidarydama bibliotekos jubiliejui skirtą renginį, papasakojo apie šios šaunios kultūros įstaigos pasiekimus ir veiklą. Tarpukario laikotarpiu lietuviškų knygų trūkumas vertė visuomenę savo jėgomis organizuotis ir steigti bibliotekas. Pagėgiuose buvo įsteigta paštininkų biblioteka, kurioje iki 1938 metų sukaupta apie 500 knygų. Įsidėmėtina, kad net Pagėgių policininkai pusantrų metų iš savo algos skyrė po 50 centų. Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka buvo vienintelė Klaipėdos krašto valstybinė viešoji biblioteka su skaitykla. Deja, naujai įstaigai suteiktas antros eilės bibliotekos statusas, ir vietinė valdžia jos išlaikymu nesirūpino. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka buvo perkelta į Plungę.

Po karo Pagėgių bibliotekai, nors ji neišvengė sovietinės ideologinės veiklos, pavyko sukaupti nemažą knygų fondą, išsaugoti skaitytojų bei lankytojų skaičių. Bibliotekos darbuotojai rengė stendus, piešė, kūrė ketureilius, sienlaikraštį „Žaibas“. 1948 metais biblioteka sugebėjo įsteigti dvylika kilnojamų bibliotekėlių, kurios aptarnavo aplinkinius kaimus.

1952-aisiais biblioteka galėjo didžiuotis apie 10 tūkstančių knygų fondu. Įstaiga gaudavo daug ir įvairaus turinio brošiūrų, žurnalų bei laikraščių. Biblioteka tapo tikraisiais bendruomenės namais: čia vykdavo knygų aptarimai, įvairios popietės, net šaškių bei šachmatų turnyrai.

1963 metais biblioteka buvo perkelta į naujai suremontuotas, erdvias patalpas, kuriose, beje, yra ligi šiol. Tais metais Pagėgių biblioteka respublikoje užėmė trečiąją vietą, o darbuotojai buvo nuolat skatinami rajono vadovybės padėkos, garbės raštais. Bibliotekai buvo suteiktas puikiai dirbančios bibliotekos vardas.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bibliotekos fondai kokybiškai pasikeitė: pradėta komplektuoti lietuvių išeivių kūryba, tarpukario Lietuvos rašytojų knygos, sugrįžo kažkada „išvalytų“ fondų leidiniai. Į Lietuvos istoriją, nepriklausomybę pradėta žvelgti visiškai kitokiu aspektu.

Susitikime dalyvavusi tautodailininkė Juzefa Bružienė kalbėjo apie Lenkijos lietuvius, jų organizacijas, šventes, išsamiai papasakojo apie svečią iš Punsko. Susitikimą vainikavo aštuoniolikmetės Mildos dainų pynutė.

Pagramančio pagrindinėje mokykloje

Tą pačią dieną, keletą valandų anksčiau, Pagramančio pagrindinėje mokykloje vyko poezijos priešpietė – susitikimas su poetu iš Punsko. Šios mokyklos moksleiviai ir mokytojai klausėsi poeto eilių, apžiūrėjo “Aušros” leidyklos knygų parodą, Pagramančio vaikų pasirodymą.

Susitikimo metu mokyklos direktorius papasakojo apie Pagramančio moksleivių kūrybinius ir meninius gebėjimus, mokinių būrelius, tautinių šokių ir dainų kolektyvus, veikiančias jaunimo organizacijas, renginius: minėjimus, popietes, talentų šou, Užgavėnes, Velykas, pa-rodas ir kt. Pagramančio mokykloje mokosi 147 mokiniai, dirba 26 mokytojai, veikia 35 būreliai (15 iš jų – meninio ugdymo).

Sigitas Birgelis