VIII chorų šventės atgarsiai

Lietuvių kultūros namai Punske jau aštuntą pavasarį iš eilės savo koncertinį sezoną pradeda dainingu ir skambiu renginiu Chorų švente. Šiais metais ji buvo ypatinga tuo, kad į liustelę paleidome ir dainas, ir unikaliai skambančią muziką. Mat šventėje dalyvavo ne tik tradiciniai mūsų krašto bei Lietuvos chorai, bet ir unikalus
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos Varpelių choras iš Klaipėdos. Pastarasis ir pradėjo mūsų šventę. Kam neteko matyti šio ansamblio sunku paaiškinti ir įsivaizduoti, kad 12 žmonių, laikantys rankose po vieną ar du varpelius, atitinkamu metu juos suvirpina ar užgauna o tie suskamba lyg iš po žemės sklindančiu paslaptingu, švelniu tonu, susiliedami vienon darnion melodijon. Tai buvo kažkas labai neįprasto, mūsų ausims negirdėto ir akims nematyto, bet sielą virpinančio iki gelmių. Tų varpelių skambesio sužavėti, klausėmės visi: ir maži, ir dideli. Ir nieks nedrįso, atrodo, net kvėpavimu sudrumsti nepaprastos muzikos. Pasirodo, šios aukštosios Klaipėdos mokyklos studentai, tuo pačiu ansamblio nariai tai jaunuoliai, suvažiavę iš 7 pasaulio šalių: Rusijos, Ukrainos, Albanijos, Makedonijos, JAV bei Lietuvos. Kadangi toje kolegijoje mokoma anglų kalba, tai ir čia atvažiavę jaunuoliai lietuviškai nekalbėjo. Tačiau muzikoje kalbos barjero nėra, taigi varpelių šneką suprato visi besiklausantys. Tokiu akcentu pradėta Chorų šventė, manau, ilgai išliks mūsų atmintyje.Paskui atidarėme dainų skrynelę... Pradžioje apie 220 skambių balsų sudrebino kultūros namų sienas. Atlikta Maironio giesmė Lietuva brangi. Ją giedojo ne tik chorai, bet ir žiūrovai. Mat tokiu vardu pavadinta ši daininga šventė.
Šiais metais šventėje pirmą kartą dalyvavo tremtinių ir politinių kalinių mišrusis choras iš Jurbarko, vadovaujamas Marijos Tautkuvienės. Draugystė su šiuo choru užsimezgė pernai, kai mūsų Dzūkija, jurbarkiečių pakviesta, nuvyko į St. Šimkaus chorų festivalį Kur bakūžė samanota į Jurbarką. Antrą kartą šventėje dainavo mišrusis choras Varsa iš Alytaus, vadovaujamas chorvedžio Vido Simanausko. Na, o trečią chorą į mūsų šventę partraukė mūsų kraštietis, pirmakursis Medicinos akademijos studentas Justas Bliūdžius. Jis dar žiemą sugrįžęs į Punską paklausė, ar galėtų mūsų šventėje dalyvauti šios aukštosios mokyklos choras, kuriame dainuoja ir jis pats. Atsakymas buvo aiškus būtinai. Ir kaip malonu buvo klausytis, kai tarp tokio didelio ir gražaus būrio būsimų medikų matėme ir buvusį Pašešupių choristą Justą. O dar didesnę nuostabą sukėlė tai, kad jų vadovas Tomas Lapinskas pasisakė esąs tos pačios aukštosios mokyklos šešto kurso studentas, dar tik besimokantis chorvedystės paslapčių J. Gruodžio konservatorijoje Kaune.
Mūsų kraštui VIII chorų šventėje atstovavo trys chorai: Kovo 11-osios licėjaus choras Pašešupiai, vad. Jonas Pavilonis, Punsko bažnyčios choras su vargonininku Eugenijumi Parakevičiumi bei Lietuvių kultūros namų choras Dzūkija, vad. Vidas Simanauskas. Gaila, kad pritrūko Seinų ir Suvalkų chorų, kurie lig šiol visada dainuodavo šventėje. Turėkime viltį, kad ateinančiais metais išgirsime ir jų dainas.
Man, kaip organizatorei, privalu tarti nuoširdžiai ačiū šventės rėmėjams Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administracijos ministerijai bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Bepigu organizuoti renginius, kai turi už ką... Jiems skyrus dotacijas galėjome įteikti chorams dovanas ir visi kartu pabendrauti vakaronėje, padainuoti, pasišnekučiuoti.
Nuoširdžiai dėkoju taip pat visiems chorų dalyviams, vadovams, ačiū ir dainininkų šeimų nariams, kurie išleidžia mamas, tėčius, žmonas, vyrus į repeticijas. Ačiū Jums, mielieji, nes Jūsų visų dėka dar skamba Punsko krašte lietuviškos dainos. O juk dainos nuo senų senovės lietuviams buvo ir tebėra didžiausias džiaugsmo, dvasinės palaimos šaltinis. Dainos, dainavimas ir dabar teikia žmonėms didžiulį pasitenkinimą, ramina, nuskaidrina protą ir jausmus. Dainuodamas žmogus tarsi pailsi... Tad dainuokim visi, kas tik galim, kad būtų su kuo ir dėl ko organizuoti tokias šventes.
|
Straipsnio komentarai Komentarų skaičius: AUŠRA neredaguoja
komentarų ir už juos neatsako. |
|
Straipsnio komentarai Komentarų skaičius: AUŠRA neredaguoja
komentarų ir už juos neatsako. |