Minčių apie MOTINĄ nuotrupos

Lenkijoje Motinos diena švenčiama gegužės 26–ąją, Lietuvoje motinoms skiriamas pirmasis gegužės sekmadienis. Punske paprastai sveikindavome savo motinas kaip visoje Lenkijoje, tačiau nuo šių metų nuspręsta švęsti kartu su Lietuva. Taigi gegužės 5 ir 6 dienomis Punsko lietuvių kultūros namai surengė kasmetinę šventę motinoms. Koncerto režisierė, autorė ir choreografė, “Jotvos” vadovė – Kornelija Janušanienė. Tą savaitgalį Punsko scenoje pasirodė per 180 mažųjų ir jaunųjų dalyvių, kurie dėkojo savo mamoms už globą, rūpinimąsi, atsidavimą, laukimą, besąlygišką meilę.

Kalbant apie tokį brangų kiekvieno žmogaus gyvenime asmenį, koks yra Motina, sunku nenukrypti į sentimentus ar patosą. Kaip ir apskritai kalbant apie pačius švenčiausius mūsų jausmus ar gyvenimo akimirkas.

Kalbant apie Motiną, pirmiausia prieš akis iškyla šviesiausios vaikystės akimirkos, kai mūsų pečių neslėgė jokie atsakomybės rūpesčiai, jautėmės linksmi, laimingi ir saugūs. Mūsų rūpesčių naštą tuomet nešdavo tėvai. Paklausti, kokios jų gyvenimo nuostabiausios akimirkos, dauguma žmonių (jei augę darnioje šeimoje) neabejotinai prisimintų savo vaikystę.

Psichologai apie motiną

Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį į vaiko santykių su motina svarbą ir įtaką tolesniam gyvenimui. Vis dėlto, pagal psichologus, ryšys, siejąs mus su tėvais anksčiausiu vaikystės laikotarpiu, gali iš dalies lemti tolesnį mūsų gyvenimą. Pasak knygos „Emocinis intelektas“ autoriaus Danieliaus Golemano, emocijų su motina dermė ankstyvoje vaikystėje suformuoja tolesnį žmogaus emocinį gyvenimą, jo gebėjimą bendrauti su kitais, pasitikėjimą savimi, empatiją (t. y. gebėjimą įsijausti į kitų žmonių jausmus), kas yra būtina norint sukurti darnius santykius mokykloje, vėliau šeimoje, draugų būryje ar darbovietėje. Pasak knygos autoriaus, emocinis intelektas dažnai lemia žmogaus gyvenimą daugiau nei IQ rodiklis. Net ir siekiant karjeros. Taigi motinos vaidmuo ypatingas.

„Danieliaus Sterno nuo-mone, kai kūdikį sieja su artimaisiais emocinė darna, mažylis greitai pajunta, kad suaugusieji gali ir nori suprasti jo jausmus, su juo bendrauti. Tai kūdikiai ima jausti maž-daug nuo 8 mėnesių amžiaus, kai jau pradeda suvokti esą atskiri individai, o jų vidinį pasaulį tebeformuoja glaudūs ryšiai su artimaisiais“, – rašoma knygoje.

„Emocinė tarpusavio darna mezgasi savaimingai. Emociškai nuovokios mamos duoda savo kūdikiams suprasti, jog žino, ką jaučia jų mažyliai. Tarkim, kai vaikas krykštauja iš džiaugsmo, mama pritaria švelniai jį pasūpuodama, pašnekindama ar atsiliepdama panašaus tembro balsu. Mažyliui žai-džiant barškučiu, mama jį švelniai kilsteli. Tokie tarpusavio santykiai rodo, kad mamos nuotaika maždaug atitinka vaiko susijaudinimo laipsnį. Emocinė dermė veikia ir padeda jausti jį su mama siejantį emocinį bendrumą. Pasak Sterno, bendraudama su vaiku, motina kas minutę siunčia jam tokias „žinutes“.

Taigi motinos ir vaiko ryšys turės įtakos suaugusiojo gyvenime. Kartais gali lemti jo emocinius gebėjimus, požiūrį į gyvenimą. Aišku, knygos autoriaus nuomone, ne viską lemia motinų ir vaikų santykiai. (Kartais atsiranda ir tokių žmonių, kurie savo nesekmes ar nenorą tobulėti suverčia ant savo artimųjų pečių, atseit – kalti artimieji, jų dėmesio ar meilės stoka.) Pasak knygos autoriaus, kiekvienas suaugęs gali ir privalo formuoti save, tuo pačiu empatijos ir kitus emocinius gebėjimus, nors – kaip pažymima knygoje – tai nėra lengva.

Motina mitologijoje, tikėjime ir tautosakoje

Motinos diena neatsitiktinai švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos.

Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės davėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos deivės buvo susijusios su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y. vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų – moteriškosios lyties statulėlių.

Pasaulyje paplitus krikščionybei, deivių kultas išnyko, bet motina vis tiek neužmiršta – pradėta garbinti JĖZAUS MOTINA MARIJA.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėje apie motiną sakoma: Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros. (Pagal klieriką Tomą Kaulių)

Mama grožinėje literatūroje

Motinos motyvas grožinėje literatūroje labai dažnas. Galbūt nėra nei vieno poeto, kuris nebūtų sukūręs eilėraščio savo motinai atminti. Todėl ir sunku parinkti pačias gražiausias citatas apie mamą. Tačiau į tolimiausią šiaurę prie Laptevų jūros, į Trofimovsko salą ištremta paauglė Dalia Grinkevičiūtė vėliau „Atsiminimuose“ sukuria išties sukrečiantį motinos paveikslą. Jame atskleista pati didžiausia žmogiškoji auka, besąlygiška meilė ir kančia: „– Sudiev, mama, sudiev, mamule, – bučiuoju jos bejausmį kūną, veidą, rankas, kojas.

Mes su Juozu žinom ir suprantam, kas yra. Ji pasmerkė save bado mirčiai ir visą savo davinį padalijus nežymiai pakišdavo mums, o mes, alkani žvėrys, sušalę ir iškankinti kilpos su rąstų kalnu, griebdavom duoną nepaklausę: motina, ar tu jau valgei? Mes nužudėm savo motiną, mes gyvuliai su tavim, Juozai. Motina, pasaulio didvyriai nyksta mano vaizduotėj prieš tavo jėgą, prieš tavo meilę, prieš tavo herojiškumą. Matrosovas, uždengęs savo kūnu ambrazūrą – pigmėjas prieš tavo širdį, kuria save pasmerkei lėtai, kankinančiai mirčiai. Štai kas yra motinos širdis! Sudiev, mama, kai grįšiu po teismo, tu jau būsi atšalus. Sudiev, mama! Žukienė atplėšė mane nuo dar šilto motinos kūno”.

Sugrįžusi Dalia rado motiną gyvą. Vėliau likimas susiklostė taip, kad ji, pabėgusi iš Sibiro į Lietuvą, slapstėsi Kaune. Ten ir mirusi jos motina. Tačiau gyvendama nelegaliai, besislapstydama nuo saugumo, negalėjo palaidoti jos kapinėse. Tada savo namų rūsyje slapta išmušė betoną, iškasė duobę ir palaidojo motiną.

„Mama <...> Parsivesk mane, parsivesk. Iš paklydimų, iš netiesos, iš tuštybės parsivesk. Iš pykčio, iš keršto, iš apgaulės parsivadink. Iš netikėjimo, iš nuovargio, iš nevilties pasišauk. Juk pareisiu, mama, pareisiu. Dar menu Tavo tylią maldą už mane – negimusį. Dar girdžiu Tavo švelnią lopšinę prie manęs – atėjusio. Dar jaučiu Tavo kantrią meilę man – išėjusiam. Parsivesk, nes kurgi man bereikės eiti, jei pamiršiu tą vienintelį kelią. Iš Tavęs. Į Tave“, – rašė garsus filosofas Albert Camus.

Sveikiname visas MOTINAS! Džiaugsmo, sveikatos, gėrio, grožio, laimės Jums!

Irena GASPERAVIČIŪTĖ