Seinų bazilika užtrenkė duris stebuklingam Šiluvos Švč. Marijos paveikslui

Stebuklingas Šiluvos Švč. Marijos paveikslo sutiktuvės Punske

Punsko vikaro Donato Rolskio pastangomis Lenkijos lietuviai pirmą kartą turėjo garbės priimti Šiluvos Švenčiausiosios Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopiją. Tai vienas žymiausių, stebuklais garsėjančių paveikslų, kuris visur priimamas su didžiausia pagarba.

Nuo pat XVII amžiaus pradžios į Šiluvą maldininkus traukė malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Į jį ir Marijos apsireiškimo vietą nuolat krypo maldininkų akys, buvo reiškiama ypatinga pagarba ir dėkingumas Mergelei Marijai. Tikinčiųjų dėkingumą Dievo Motinai liudija gausūs paveikslą supantys votai.
1786-aisiais paveikslas vainikuotas – taip pagerbta Dievo Motina, kuriai užtariant prie šio paveikslo melsdamiesi tūkstančiai žmonių patyrė Dievo malonių.

Šiluvos Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas kelionę pradėjo Žagariuose, paskui nukeliavo į Punską, Smalėnus ir Vidugirius. Aplenkė tik Seinų baziliką – taip nusprendė parapijos klebonas Kazimierz Gacki.

Seinų parapijos tarybos narys Algirdas Vektorius tikino, kad klebonas K. Gacki su Taryba nederino Šiluvos paveikslo priėmimo ar nepriėmimo reikalo. A. Vektorius pripažino, kad blogai atsitiko, jog Šiluvos Mergelės paveikslui neatsirado vietos pagrindinėje Seinų parapijos šventovėje. Jis taip pat sakė girdėjęs, jog tuo nepatenkinti ne tik lietuvių, bet ir lenkų tautybės parapijiečiai.

Kitas Seinų parapijos tarybos narys, Šventojo Kazimiero draugijos pirmininkas Vytautas Grigutis, pripažino, kad apie tai, jog Seinų bazilika užtrenkė duris paveikslui, sužinojęs iš trečiųjų asmenų. Nežinąs, kokios buvo klebono sprendimo priežastys. Jis tikino, kad iki šiol klebonas visuomet buvo sukalbamas lietuvių sielovados reikalais. Tad gali būti, kad už susidariusią padėtį atsakingi yra tie, kurie su klebonu derino Šiluvos paveikslo priėmimo klausimą.

Tuo tarpu Seinų klebonas Kazimierz Gacki, atsakydamas į klausimą, kodėl Seinų bazilika, kurios požemiuose palaidotas vyskupas Antanas Baranauskas ir kurioje meldžiasi lietuviai, nepriėmė Šiluvos Mergelės Marijos paveikslo, aiškino, kad šiam paveikslui rasta „tinkama vieta“ Seinų parapijoje – Žagarių bažnytėlė. Paklaustas, kuo vadovavosi priimdamas sprendimą neįsileisti stebuklingojo paveikslo kopijos į Seinų baziliką, klebonas aiškino, esą, nenorėjo sukelti sumaišties. Mat dauguma parapijiečių yra lenkų tautybės, ir dėl to gali kilti nereikalingų aistrų. Pasiteiravus: negi klebonas esąs tokios blogos nuomonės apie lenkų tautybės parapijiečius, kad manąs, jog Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas galįs sukelti jų pasipiktinimą, klebonas atsakė, kad „ir Jėzus gali“.

Ž. Makauskienė

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..