PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBOS

PRANEŠIMAS

APIE 2007 M. VEIKLĄ IR 2008 M. PLANUS (Svarbesni aspektai)

I. Aplinkos pokyčių apibūdinimas

2007 metais Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba (toliau PLB valdyba) stengėsi įgyvendinti XII PLB Seimo metu priimtas rezoliucijas (rezoliucijos – www.PLBe.org). Daugiausia dėmesio skirta neatidėliotinų klausimų sprendimui. Intensyvėjant lietuvių emigracijai vis aktualesnis tampa Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo klausimas, užsienyje gimusių lietuvių vaikų teisinio statuso ir mokymo problemos, organizacinės struktūros, jungiančios kraštų bendruomenes, stiprinimas, PLB valdybos bendradarbiavimo su Lietuvos valstybės institucijomis gerinimas. Praėjusiais metais Lietuvoje daug diskutuota lietuvių emigracijos klausimais. Buvo bandoma kurti įvairias strategijas šiam procesui valdyti. PLB aktyviai įsitraukė į šį darbą, bandydama perteikti savo patirtį ir žinias. Įkurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija. PLB valdyba įvairioms Lietuvos institucijoms pateikė daug pasiūlymų, pastabų, rekomendacijų. Jų tikslas – pagerinti pasaulyje gyvenančių lietuvių padėtį ir sustiprinti abipusį ryšį. Minėti procesai veikė ir kraštų bendruomenių padėtį. Įsikūrė dar dvi kraštų lietuvių bendruomenės: Liuksemburgo ir Slovėnijos. Šiuo metu PLB sudaro 37 kraštų lietuvių bendruomenės. PLB, kaip ir ankstesniais metais, kilo finansinių problemų. Tai žymiai ribojo jos veiklos galimybes. Nepaisant to, nuspręsta tęsti “Pasaulio lietuvio” leidybą, padengti PLB atstovybės organizacines išlaidas, vykdyti kitus būtiniausius projektus.

II. Organizaciniai reikalai

2007 m. įvyko 6 PLB valdybos posėdžiai (2 akivaizdiniai ir 4 elektroniniu būdu). Kiekvienas valdybos narys yra nors vienos srities komisijos pirmininkas. Kiekviena komisija privalėjo pateikti valdybai patvirtinti savo ilgalaikius ir trumpalaikius veiklos planus bei komisijos sudėtį. Valdyba patvirtino PLB atstovo Lietuvoje pareigas, teises ir atsakomybes bei valdybos darbo gaires. Valdybos nariai pasidalijo atsakomybe už PLB XII Seimo rezoliucijų vykdymą. Norėdama geriau susipažinti su kiekvienos krašto lietuvių bendruomenės veikla, galimybėmis ir veiklos apribojimais, valdyba atliko kraštų lietuvių bendruomenių apklausą. 2007 m. rugpjūčio 6–8 dienomis Kernavėje įvyko pirmasis šios kadencijos PLB valdybos surengtas Kraštų lietuvių bendruomenių ir kraštų jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas. Į suvažiavimą atvyko Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, kai kurie LR Seimo nariai. Po suvažiavimo valdyba susitiko su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Suvažiavime 10-ies posėdžių metu aptartos svarbiausios lietuvių bendruomenių veiklos sritys. 2007 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo įkurta nauja Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija. Į jos sudėtį įeina 9 Lietuvos Respublikos Seimo nariai – po vieną iš kiekvienos Seimo frakcijos ir 10 užsienio lietuvių: penki JAV lietuvių bendruomenės tarybos išrinkti atstovai ir penki Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos išrinkti kitų užsienio lietuvių bendruomenių atstovai. PLB valdyba patvirtino PLB atstovų nuostatus. Jais nustatyta šios komisijos narių išrinkimą ir jų darbo gaires. Komisijoje Pasaulio Lietuvių Bendruomenei atstovauja: Aurelija Goris Norienė (Belgija), Jadvyga Kuršelienė (Austrija), Joana Kuraitė (Kanada), etninių kraštų atstovė Irena Gasperavičiūtė (Lenkija) ir Rytų kraštų lietuvių bendruomenių atstovas Antanas Rasiulis (Krasnojarskas, Rusija). Pirmasis komisijos posėdis įvyko 2007 m. spalio 15-19 d. Kitą posėdį numatoma surengti 2008 m. gegužės mėn.

III. PLB valdybos einamoji veikla (PLB Seimo rezoliucijų vykdymas)

1. PLB valdybos pasiūlymai dėl politikos užsienio lietuvių atžvilgiu tobulinimo

Atsižvelgdama į didelę emigraciją iš Lietuvos, šalis vis daugiau dėmesio skiria užsienio lietuviams. Pradėtos kurti įvairios strategijos. Pirmoji strategija sukurta Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės (toliau TMID). PLB valdyba kai kuriems planams bei nuostatoms nepritarė. Ji išryškino 6 svarbiausias sritis, kurių patobulinimas leistų efektyviau panaudoti Lietuvos paramą, skiriamą užsienio lietuviams, bei kraštų lietuvių bendruomenių patirtį stiprinant tarpusavio ryšius:

  1. Būtina, kad TMID veiktų per kraštų lietuvių bendruomenių valdybas ir finansinės paramos užsienio lietuvių projektams skyrimą svarstytų tik tuomet, kai projektams pritaria ir juos patvirtina bendruomenių valdybos.

  2. PLB prašė ne tik galimybės gauti iš TMID informaciją ir nutarimus, bet ir bendradarbiauti formuojant esminius sprendimus dėl užsienio lietuvių. TMID privalėtų remti išeivijos veiklą partnerystės pagrindais.

  3. Lėšos, skiriamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto, turėtų būti panaudojamos kryptingiau. Reikėtų remti ne kuo daugiau lietuvių užsienyje (vien skaičiais matuojant), o tik efektyvią ir prasmingą veiklą.

  4. Reikia administracine prasme atskirti tautinių mažumų Lietuvoje reikalus nuo išeivijos (užsienio lietuvių) departamento,? nes šios dvi sritys iš esmės skiriasi.

  5. Strategijos dėl ryšių su užsienio lietuviais kūrimas, vykdymas ir įvertinimas negali būti sutelktas vienose rankose. Lietuvoje administruojant šią sritį kyla akivaizdi struktūrinė problema. Užsienio lietuvių projektų ir programų jiems? finansavimas yra tik viena šios plačios strateginės veiklos dalis.
     

PLB valdyba rekomendavo sukurti Užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšių koordinavimo komisiją. PLB valdybos siūlomos Ryšių su užsienio lietuviais koordinavimo komisijos tikslas, pareigos ir sudėtis buvo nubrėžti taip:

  1. Vyriausybė sukuria Užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšių koordinavimo komisiją, kuri yra jai atskaitinga.

  2. Komisijos tikslas: atitinkamų strategijų (dėl užsienyje gyvenančių lietuvių ir visų institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos užsienio lietuvių atžvilgiu) projektus įvertinti bei juos priimti, strategijų įgyvendinimą koordinuoti, įvertinti Užsienio lietuvių departamento veiklą bei rūpintis efektyvesniu valstybės turimų išteklių panaudojimu. Užsienio lietuvių departamentas vykdytų programas per atitinkamas ministerijas, departamentus bei organizacijas, bendradarbiautų su PLB partnerystės pagrindais ir pasiūlytų komisijai strategijas. Departamentas būtų atskaitingas komisijai.

  3. Komisiją sudarytų: Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, Kultūros ministerijos atstovas, Vidaus reikalų ministerijos atstovas, Ekonominės migracijos reikalų komisijos pirmininkas, „Išeivijos integravimosi į Lietuvos gyvenimą“ komisijos pirmininkas, Ministro Pirmininko atstovas ir trys PLB atstovai.

PLB valdyba atkreipė dėmesį, kad kuriant įvairias strategijas dėl pasaulyje gyvenančių lietuvių verta pasiremti (ligi šiol vieninteliu) LR Seimo 1996 m. rugsėjo 2 d. politiniu sprendimu, kai LR Seimo ir JAV LB komisija priėmė koncepciją „Integrali tauta“. Ši koncepcija remiasi Lietuvių Chartos ir Lietuvos Konstitucijos nuostatais. Koncepcijos politiniai principai: „Lietuvių tautą sudaro ir tėvų žemėje gyvenantys, ir už jos ribų įsikūrę pasaulio lietuviai. Juos į integralią tautą jungia aukščiausioji tautos bendruomenės organizacija – nepriklausoma valstybė“.
PLB valdyba rekomendavo įkurti Užsienio lietuvių departamentą, kurio veiklos prioritetas būtų užsienio lietuvių ryšių su Lietuva palaikymo užtikrinimas bei panaudojimas Lietuvos valstybės interesų stiprinimui tarptautinėje erdvėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 m. planą, kurį Lietuvos Vyriausybės priėmė 2007 m. balandžio 25 d. Šios strategijos tikslas – „siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje netrūktų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos proceso pasekmių“. PLB valdyba teigiamai įvertino šią strategiją, tačiau pabrėžė, kad jos sėkmė visų pirma priklausys nuo jai įgyvendinti sudarytų sąlygų.

2. Laidų užsienio lietuviams transliavimas

2007 m. Kultūros ministerija parengė „Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo koncepciją“. Ši ministerijos koncepcija sudarė galimybę vykdyti „TV Lituanica“ projektą. PLB pirmininkė Regina Narušienė aktyviai dalyvavo visuose pasirengimo darbuose, specialios darbo grupės veikloje. 2007 m. rugpjūčio 10 d. susirinkime, kuriame dalyvavo Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir PLB valdybos nariai, Ministras Pirmininkas patvirtino „TV Lituanica“ projekto rėmimą. „TV Lituanica“ pradėjo rengtis transliuoti savo programas JAV, vėliau šią veiklą praplečiant į kitus kraštus. Taigi PLB valdyba įvykdė PLB XII Seimo rezoliuciją dėl lietuviškų TV laidų transliavimo pasauliui, remiantis Amerikos lietuvių televizija Čikagoje.

3. Balsavimas internetu. Rinkimų įstatymo tobulinimas

LR Seime buvo svarstomas balsavimas internetu rinkimuose ir referendumuose. PLB valdyba nusprendė remti Lietuvos ir užsienio lietuvių balsavimą elektroniniu būdu – su sąlyga, kad bus garantuota, jog toks balsavimas būsiąs teisėtas, saugus ir nekorumpuotas. PLB nuomone, prieš įdiegiant tokią sistemą būtina gauti ekspertų išvadas. PLB taip pat rekomendavo tobulinti Rinkimų įstatymą. Šiuo metu apie 400 000 Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę, gyvena užsienyje. Tačiau remiantis galiojančiu Rinkimų įstatymu jiems priskirta tik viena rinkimų apygarda.

4. Lietuvos Respublikos pilietybė

2006 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė paaiškinimą, kad dabartinis Pilietybės įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PLB valdyba inicijavo viešas diskusijas šiuo klausimu. 2007 m. gruodžio 20 d. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas savo potvarkiu sudarė darbo grupę išnagrinėti LR pilietybės sampratą, atsižvelgiant į valstybės raidos tendencijas ir jos geopolitinę padėtį. Darbo grupės veikloje dalyvauti pakviesta PLB pirmininkė Regina Narušienė. Tačiau ji nebuvo informuota apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose. Todėl PLB pirmininkė pateikė atskirą valdybos poziciją pilietybės klausimu, kuri iš esmės skyrėsi nuo minėtos komisijos išvadų. PLB informavo Ministrą Pirmininką, taip pat spaudą, kad šios darbo grupės pasiūlymas suteikti užsienio lietuviams „ypatingo ryšio su Lietuva“ statusą nėra priimtinas. 2007 m. balandžio 20 d. LR Seimo ir PLB komisija priėmė rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Konstitucinio Teismo nutarimas neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Pažymėjo, kad LR pilietybės negali pakeisti joks “ypatingojo ryšio” statusas ar institutas. Ragino LR Seimą kuo greičiau užtikrinti LR pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimą ir tęstinumą bei siūlė LR Seimui priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų LR piliečiams, įgijusiems pilietybę gimus, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bet kuriomis aplinkybėmis išsaugoti LR pilietybę. Komisija siūlė papildyti LR Konstitucijos 32 straipsnio trečiąją dalį nuostatu, kad nė vienas pilietis negali prarasti LR pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią. Per šios komisijos posėdžius PLB valdybos pirmininkė įteikė Seimo Pirmininkui iš PLB kraštų bendruomenių gautas pasirašytas peticijas. 2007 m. gegužę Regina Narušienė, J. D.? parengė pilietybės praradimo Europos Sąjungoje klausimo teisinę analizę (išvados paskelbtos „Lituanus“, „Bernardinai“ bei PLB interneto svetainėse).
2007 m. rugsėjį Vidaus reikalų ministerija pateikė parengtą Pilietybės įstatymo projektą. PLB valdyba spalio 11 d. išsakė savo poziciją. Vienareikšmiai pabrėžta, kad šis projektas neatitinka Konstitucinio Teismo pateikto Konstitucijos paaiškinimo (“raidės ir dvasios“).
2007 m. rugsėjo 12 d. LR Seimo narys Artūras Paulauskas pateikė Seimui projektą Nutarimo dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo, kuriame siūloma pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. PLB valdyba nepritarė referendumo rengimui. Paaiškino, kad PLB neprašo dvigubos pilietybės be jokių apribojimų įteisinimo, o nori tik išsaugoti lietuvių kilmės žmonių prigimtinę teisę į LR pilietybę. 2007 m. spalio 17 d. Seime vyko diskusijos dėl pilietybės praradimo problemos, kuriose dalyvavo ir PLB valdybos pirmininkė. Tą pačią dieną Seimo valdyba priėmė sprendimą sukurti Seimo pilietybės darbo grupę, kuri pateiktų Seimui savo rekomendacijas iki kovo 1 d. (Daugiau informacijos: PLB visuomeninių reikalų komisijos pranešimas. Priedas Nr. 1)

5. “Pasaulio lietuvis”, www.PLBe.org

2007 m. “Pasaulio lietuvis” (toliau PL) buvo redaguojamas Vilniuje (redaktorė Audronė V. Škiudaitė, redakcijos sekretorė A. Jonušonytė), spausdinamas Lenkijos lietuvių “Aušros” spaustuvėje Punske. PL platinamas beveik visuose pasaulio žemynuose. Dėl to kyla daug administracinių sunkumų (skirtingi siuntimo įkainiai, sudėtinga platinimo sistema ir pan.). PLB valdyba, nepaisydama finansinių sunkumų, priėmė sprendimą tęsti PL leidimą, manydama, kad šis leidinys pagerina pasaulyje gyvenančių lietuvių tarpusavio ryšius, užtikrina informacijos sklaidą. Absoliuti prenumeratorių dauguma yra JAV. “Lietuvos paštui” padidinus siuntimo įkainius beveik dvigubai padidėjo kaštai. PLB valdyba parengė projektus bei ieškojo paramos PL leidybai “Lietuvių fonde”, Tautinių mažumų ir išeivijos departamente, “Kanados fonde”, ragino kraštų lietuvių bendruomenes populiarinti šį leidinį, skatinti savo narius jį prenumeruoti (parengtas specialus lankstinukas), tobulino prenumeratos sistemą (taip pat internetu). Priimtas sprendimas visą PL skelbti internete.
“Pasaulio lietuvio” prenumerata 2007 m.: JAV 444, Lenkija 65, Rytų kraštai 62 (Rusija 28), Australija 57, Kanada 46, visa Vakarų ir Vidurio Europa (be Lenkijos) 47 (Vokietija 19), Pietų Amerika 23, Lietuva 74 (dalis platinama nemokamai bibliotekoms, mokykloms, valstybės institucijoms).
PLB valdyba priėmė sprendimą įkurti atskirą svetainę www.PLBe.org (kūrėjas ir svetainės administratorius S. Birgelis iš Punsko). Joje galima rasti svarbiausią informaciją apie PLB istoriją bei nūdienos sprendimus, nuotraukų galeriją, naujienas. Iki 2007 m. pabaigos svetainėje apsilankė 7500 asmenų. Daug naudingos informacijos apie PLB taip pat galima rasti svetainėje www.lrs.lt (PLB skirtą dalį administruoja Virginija Grybaitė).
“Pasaulio lietuvio” redagavimas, leidimas ir platinimas organizaciniu ir finansiniu požiūriu išlieka vienas sudėtingiausių PLB valdybos veiklos uždavinių.

6. Švietimas

XII PLB Seimo rezoliucijų vykdymas

Dėl užsienyje gyvenančių lietuvių studentų studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose galimybių

PLB Švietimo reikalų komisijos (toliau ŠRK) narė, atsakinga už užsienio lietuvių studentų studijų koordinavimą, Irena Gasperavičiūtė pateikė pasiūlymus dėl nuoseklios ir supaprastintos informacijos šiuo klausimu parengimo bei pateikimo būsimiems studentams. ŠRK per balandžio 21 d. susitikimą su ŠMM ministre bei keletą susitikimų su TMID atstovais siūlė, kad ŠMM ir TMID, „Lietuvių namų“ ar Ozo mokyklos svetainėse būtų pateikta supaprastina informacija, pasiekiama tėveliams. Remiantis šiuo pasiūlymu pakeistos kai kurios interneto svetainės ar jose sukurti specialūs poskyriai.

Dėl mokytojų, dirbančių užsienio lietuvių mokyklose

ŠRK iškėlė klausimą dėl mokytojų darbo stažo pripažinimo, užsienio lituanistinės mokyklėlės statuso ir mokymo įvertinimo, bendradarbiavimo su Lietuvos įstaigomis gerinimo. Spręsdamas švietimo klausimus TMID buvo surengęs du seminarus. Po diskusijų ir ilgų svarstymų LR Vyriausybei pateikti konkretūs pasiūlymai. Svarbesni iš jų: pripažinti kvalifikuotų pedagogų, sukaupusių darbo stažą Lietuvoje ir šiuo metu dirbančių lituanistinėse mokyklose, darbo stažą, sudaryti sąlygas Pietų Amerikos lietuviams studijuoti Lietuvoje pagal specialiai sudarytą vienerių metų mokymo programą, pritaikytą jų mokslo metams (nuo kovo iki gruodžio), pasinaudojant jau esama Vilniaus vidurinės mokyklos “Lietuvių namai” baze, susisteminti ir išplatinti informaciją apie užsienio lietuvių mokymosi Lietuvos aukštosiose mokyklose galimybes.

2007 m. spalio 10 d. LR Seimo švietimo komiteto posėdyje buvo svarstomos užsienyje dirbančių Lietuvos mokytojų socialinių garantijų problemos.

PLB ŠRK inicijavo “Lituanistinių mokyklų bendrųjų nuostatų” peržiūrėjimą. 2007 m. lapkritį vyko bendruomenių apklausa bei sudaryta darbo grupė, į kurią įeis ŠRK narės Jūratė Caspersen ir Vaiva Vėbraitė, ŠMM, TMID bei VU Lituanistinių studijų katedros atstovai. Ši grupė turėjo pradėti veikti nuo 2008-ųjų pradžios.

► Dėl Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos vardų rašymo

Gautas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymas, kad pagal 1997-06-19 d. nutarimą Nr. 60, nustatantį aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų pavadinimų rašymą didžiosiomis raidėmis, PLB ir PLJS negali būti rašomos didžiosiomis raidėmis, nes jos yra visuomeninės organizacijos. 2007 m. birželio 6 d. minėtu klausimu PLB valdyba dar kartą kreipėsi į LR Vyriausybę.

Dėl Vasario 16-osios gimnazijos

Šios rezoliucijos uždavinys yra remti minėtą švietimo instituciją. ŠRK 2007-aisiais atnaujino ryšius su PLB valdybos atstovu Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijoje Antanu Karčiausku. Komisijos pavedimu Antanas Karčiauskas perdavė komisijos nuomonę gimnazijos kuratorijos posėdyje 2007 m. balandžio 14 d. Gimnazijoje vykusio “Draugystės tilto” metu ŠRK pasiūlė konkrečias priemones, padėsiančias stiprinti Vasario 16-osios gimnaziją ir jos atliekamus uždavinius.
ŠRK dirbo ir kitus, nesusijusius su PLB Seimo rezoliucijų vykdymu, darbus. Svarbus veiklos baras buvo akademiniai klausimai.
(Daugiau informacijos: Švietimo reikalų komisijos pranešimas. Priedas Nr. 2)

7. Sielovados ir Pietų Amerikos reikalai

Sielovados ir Pietų Amerikos lietuvių reikalais rūpinosi prelatas Edmundas Putrimas. Jis nuolat teikė paramą toms lietuvių bendruomenėms, kurios susidurdavo su įvairiomis problemomis sielovados gimtąja kalba srityje, rėmė ir padėjo organizuoti Pietų Amerikos lietuvių veiklą.

Svarbiausi 2007 m. įvykiai:

rugsėjo mėn. vyks Šiluvos Šv. Marijos 400 m. jubiliejaus proga rengiama maldininkų kelionė į Lietuvą.

8. Socialiniai reikalai

PLB Socialinių reikalų komisija (toliau SRK) vykdė veiklą, remdamasi darbo plane pateikta komisijos veiklos misija – „koordinuoti ir padėti įvairiuose užsienio kraštuose gyvenantiems lietuviams gauti reikiamą informaciją socialinių garantijų klausimais, rūpintis pagalbos Lietuvai teikimu bei sudaryti efektyvesnį ryšių ir pagalbos tinklą tarp lietuvių bendruomenių, konsulatų bei ambasadų ir valstybės institucijų Lietuvoje“.

Įgyvendinant šiuos planus 2007 m. buvo parengti projektai svarbiausiems socialiniams klausimams spręsti: “Socialinių reikalų komisijos konsultacinio centro ir interneto svetainės sukūrimas”, konferencija-seminaras “Užsienyje gyvenančių ir keliaujančių į užsienį lietuvių socialinės rūpybos klausimai” bei “Pasaulio Lietuvių Bendruomenės socialinių reikalų interneto svetainė prie PLB”.

SRK 2007 m. parengė ir lietuvių bendruomenių kraštų pirmininkams išplatino anketą, skirtą socialinių klausimų aktualumui įvairiuose kraštuose įvertinti. Atlikta surinktų duomenų analizė. Remiantis šiais duomenimis bus kuriamos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės, leisiančios užsienio lietuviams lengviau spręsti iškylančias socialines problemas.

Daug dėmesio skirta konsultacinio-informacinio centro steigimo galimybėms aptarti. Atlikta analizė rodo, kad tai pagerintų informacijos teikimą, sustiprintų įvairių įstaigų veiksmų koordinavimą bei teikiamą paramą padarytų labiau prasmingą.
(Daugiau informacijos: Socialinių reikalų komisijos pranešimas. Priedas Nr. 3)

9. Kultūros reikalai


PLB Kultūros reikalų komisija (toliau KRK) 2007 m. stengėsi įgyvendinti savo veiklos plane numatytas užduotis. Pagrindiniai veiklos tikslai buvo šie: lietuvių kultūros ir tautinio tapatumo išsaugojimas, informacijos apie Lietuvą ir jos kultūrą sklaida, dalijimasis menine patirtimi kultūrinių mainų dėka. 2007 m. vykdyti du reikšmingi projektai: Ambasadorių programa bei “Netikėčiausi susitikimai”.
Ambasadorių programos tikslas – paskatinti žmones skleisti žinias apie Vilnių bei kultūros sostinės renginius, didinti jo žinomumą užsienyje. Norą dalyvauti šioje programoje pareiškė 11-os lietuvių bendruomenių atstovai. “Netikėčiausių susitikimų” projektas skirtas Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, Vilniui – Europos kultūros sostinei, visiems kraštams, priklausomai nuo kiekvieno krašto bendruomenės pajėgų, norų ir poreikių. Dalyvauti gali kolektyvai, atskiri menininkai, įvairių meno sričių atstovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, norintys savo darbais garsinti Lietuvą. Pirmasis projekto etapas 2007 m. jau įgyvendintas Paryžiuje.
(Daugiau informacijos priede apie Valdovų rūmus bei www.PLBe.org)

10. PLB atstovybė Lietuvoje

PLB atstovybė Lietuvoje (būstinė Vilniuje) vykdo PLB valdybos pavestus darbus, atstovauja jai įvairiose Lietuvos institucijose. PLB atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis dirba visuomeniškai. Sprendžiant pasaulio lietuvių problemas palaikomi nuolatiniai ryšiai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentu (tremtinių klausimai), Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija – Migracijos departamentu, LR Seimu, Išeivijos institutu, Užsienio lietuvių rėmimo centru, vidurine mokykla “Lietuvių namai”, Valdovų rūmų rėmimo fondu, Prezidentūra, LR archyvų departamentu.
PLB atstovas Lietuvoje atstovauja PLB valdybai šiose darbo grupėse: TMID Koordinacinėje taryboje – užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių švietimo įstaigų projektų ir paramos prašymų analizavimas ir vertinimas; Ekonominės migracijos reikalų komisijoje (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija); Prezidento dekretu įkurtoje apdovanojimų taryboje; “Auksinės paukštės” skyrimo (apdovanojimo) komisijoje – Lietuvių liaudies kultūros institutas; Valdovų rūmų komisijoje – atstovaujant PLB valdybos pirmininkei Dvigubos pilietybės (Pilietybės įstatymo pakeitimo) darbo grupėje.
PLB atstovybė bendradarbiauja su TMID, kartu rūpinasi metinių PLB ir LJS kraštų valdybų? pirmininkų suvažiavimų organizaciniais klausimais, sprendžia finansinius ir techninius klausimus (2007 m. suvažiavimas vyko Kernavėje).
PLB atstovas atstovauja PLB valdybai įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, dalyvauja iškilminguose LR Seimo posėdžiuose, išsako PLB valdybos nuostatas bendraudamas su spaudos atstovais.

IV. Veiklos apibendrinimas


Apibendrinant galima teigti, kad PLB valdyba 2007 m. stengėsi nuosekliai įgyvendinti XII PLB Seimo numatytus uždavinius. Aktyvi PLB valdybos pozicija svarstant užsienio lietuviams skirtas įvairias strategijas pagerino PLB ir Lietuvos valstybės institucijų tarpusavio dalykišką dialogą. PLB balsas buvo girdimas ir neabejotinai buvęs naudingas tiek Lietuvos valstybei, tiek užsienio lietuviams.
PLB valdyba 2007 m. paskatino atvirą ir viešą diskusiją Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo klausimais. Ši diskusija labai svarbi, nes lemia tolesnę valstybės ir jos piliečių tarpusavio ryšio kokybę. Manau, tai buvo vienas didžiausių 2007 m. PLB laimėjimų. Reikia tikėtis, kad šiuo metu vykstanti intensyvi teisinė analizė ir politinės diskusijos greitu laiku padės žengti antrąjį svarbų žingsnį – bus surasti patys geriausi politiniai ir teisiniai sprendimai, išsaugantys lietuvių prigimtinę teisę į LR pilietybę.
PLB valdybos veiklą sustiprino sprendimas įkurti įvairių veiklos sričių komisijas. Į jų sudėtį įėjo daug veiklių, kompetentingų įvairių sričių specialistų. Tai praturtino visos PLB valdybos darbą, leido atlikti daug papildomų, neatidėliotinų uždavinių.

Petras MAKSIMAVIČIUS,
PLB valdybos pirmininkės
pavaduotojas, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..