Navinykų kaimo kryžius

Kryžius stovi nuošalioje, ne visų pastebimoje vietoje. Jo pastatymo tikslas taip pat ne visiems žinomas. Praeityje kryžiaus nuotrauką teko pastebėti „Aušroje“ ir vienoje knygoje apie Punsko kraštą. Nebuvo parašyta, kaip jis atsirado ir kokiam tikslui pastatytas. Tik paminėta, kad tai Navinykų kaimo kryžius. Jo statytojo Antano Milončiaus jau tarp mūsų nebėra.

Antanas Milončius gyveno nenusilenkdamas priespaudai. Gimęs 1914 metų rugsėjo 14 dieną ir gyvenimą praleidęs Navinykų kaime. Pasakodavo, kad iš vaikystės prisimena, kaip 1920 metais Lietuvos savanoriai buvo prie jo gimtųjų namų pasistatę patrankas. Su širdgėla pasakojo, kaip jam buvo gaila, kai Lietuvos laisvės gynėjai buvo išstumti ir kraštas atiteko Lenkijai. Nebaigęs mokslų užaugo patriotas, visą gyvenimą nepasidavė bauginimams ir didžiuodamasis save laikė lietuviu.
Man parvykus iš užjūrio į gimtinę 1966 metais Antanas Milončius kreipėsi, prašydamas padėti užbaigti statyti paminklą iš šio krašto kilusių Lietuvos savanorių garbei. Neabejodamas pritariau ir pažadėjau paremti viskuo, ko tik reikės sumanymui įgyvendinti. Modelį buvo parinkęs iš prieškarinio kariuomenės žurnalo „Karys“, kurio rinkinius buvau palikęs išvykdamas į Kanadą. Žurnaluose buvę paminklų, kurie buvo pastatyti Lietuvoje Nepriklausomybės kovoms atminti. Minėtus žurnalo rinkinius man atidavė. Dar ir dabar juos turiu. Kadangi dėl pradėto statyti paminklo susilaukė iš valdžios nemalonumų, tikėdamasis kratų ir didesnių tardymų, nenorėjo, kad surastus žurnalus atimtų ir sunaikintų. Nutarė taip pat paminklo viršūnėje uždėti kryžių (kad paminklas atrodytų kaip pakelės kryžius).

Nebaigtą paminklą pastebėję tuometiniai valdžios organai įsakė jį sunaikinti. Atsisakius tai padaryti, saugumas daug kartų tardė, baugino ir grasino kalėjimu. Nepaklusęs įsakymams, Antanas Milončius buvo nubaustas kalėjimu. Su sąlyga: jei sunaikins paminklą, bausmė bus dovanota. Pasirinko kalėjimą. Nesunaikino to, ką buvo padaręs, aiškindamasis, kad stato pakelės kryžių. Atslūgus persekiojimams paminklą užbaigė, uždėdamas viršūnėje kryžių ir pridėdamas atitinkamą užrašą.Žinodamas, kad priklausau šaulių organizacijai išeivijoje, domėjosi jos veikla. Parvykdamas parveždavau šaulių organizacijos išleistų knygų. Sužinojęs, kad 1986 metais užbaigė statyti paminklą, pristačiau Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje valdybai Antano Milončiaus nuopelnus statant paminklą kilniam tikslui. Valdyba, įvertinusi nuopelnus, apdovanojo Antaną Milončių šaulių žvaigždės medaliu. Parvykęs į gimtinę 1987 metais, nuėjau su Antanu Milončiumi prie jo pastatyto paminklo ir žymenį prisegiau. Susijaudino žmogus dėl tokio įvertinimo ir staigmenos. Jis – išimtinis asmuo toje sistemoje, apdovanotas tokiu žymeniu.

Kai Lietuva kilo nepriklausomam gyvenimui, po sausio tryliktosios nakties, kurią skambėjo Punsko bažnyčios varpai, ankstyvą rytą, to krašto lietuviai rinkosi aikštėje prie šventovės. Mat žinojo, kas naktį įvyko Vilniuje. Su visais buvo Antanas Milončius ir kartu skandavo: Lietuva, Lietuva...

Mirė 1998 metų sausio 20 dieną, sulaukęs gilios senatvės. Šeimos nepaliko, nes nebuvo vedęs. Sulaukė Nepriklausomos Lietuvos, apie kurią visą gyvenimą svajojo. Tikėjo valstybe su sava valdžia, be okupanto priespaudos. Nors ne Lietuvos padangėje – jį priglaudė lietuviška Punsko žemė.

Antanui Milončiui mirus, tikriausiai tikrinant jo likusį turtą rastas medalis, kurio vienoje pusėje šaulių ženklas, kitoje – įrašas „Dirbk ir budėk Lietuvos garbei“. Medalis, kuriuo jis buvo apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje. Tikriausiai kas nors jį turi, bet nežino jo paskirties. Jei medalis nesunaikintas, turėtų būti atiduotas į muziejų su išsamiu aiškinimu apie jo paskirtį.

Praėjo dešimtis metų nuo Antano Milončiaus mirties. Jo pastatytas kryžius-paminklas pradėjęs nykti. Būdamas gimtinėje suradau žmogų, kilusį iš Navinykų kaimo, kuris mano remiamas sutiko pradėti atnaujinimo darbus. Tikėkim, kad atnaujintą paminklą žmonės įvertins, kad Navinykų lietuviška mokykla, netoli kurios jis stovi, paminklą garbingai prižiūrės ir rinksis prie jo atitinkamų švenčių proga, kaip daroma prie Nepriklausomybės paminklo Kampuočių kaime.

Vytautas Pečiulis

 

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..