Suvalkiečiai šv entė 100 metų jubiliejų

Suvalkų teatras po spektaklio

Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus valdyba pakvietė birželio 15 d. dalyvauti Suvalkų lietuvių saviveiklininkų pirmojo viešo pasirodymo 100-mečio minėjime. Prieš 100 metų Suvalkų miesto klube lietuvių draugijos „Vienybė“ saviveiklininkai suvai-dino J. Smolskio vieno veiksmo komediją „Nutrūko“, Varšuvos konservatorijos paskutinio kurso studentas Stasys Šimkus pasakė monologą „Ponaitis“, o jo diriguojamas 30 asmenų mišrusis choras (suburtas Marčiukaičio) padainavo aštuonias lietuviškas dainas (dainininkės buvo apsivilkusios tautiniais drabužiais), deklamuoti eilėraščiai. Vakarui, kurį suorganizavo St. Šimkus ir Marčiukaitis, pasibaigus vyko šokiai ir surengta „skrajojantį paštą“. Visi linksminosi iki 4 val. ryto.

Suvalkų lietuvių saviveiklininkų pirmojo viešo pasirodymo 100-mečio minėjimas prasidėjo 15 val. mišiomis Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Jas kunigas Andžej Opanovski (Andrzej Opanowski) atnašavo už buvusius ir dabartinius Suvalkų mėgėjų teatro dalyvius. Po mišių suvalkiečiai būrėsi Jaunimo kultūros namuose. Renginio vedėjai Teresė Uzdilaitė ir Kostas Leončikas sveikino vietos lietuvius ir atvykusius svečius, tarp jų: Punsko lietuvių kultūros namų direktorę Astą Pečiulienę, Punsko LKN klojimo teatro režisierę Jolantą Malinauskaitę-Vektorienę, Liaudies kultūros centro direktorių Robertą Vektorių, „Aušros“ leidyklos direktorių Romą Vitkauską, Punsko valsčiaus viršaitį Vytautą Liškauską, Seinų mėgėjų teatro atstovus ir vadovę Genutę Pakutkienę, Kazlų Rūdos teatro-studijos „Pušynų aidas“ artistus ir vadovę Mariją Baltrušaitienę. Suvalkų lietuvių saviveiklos istoriją apžvelgė ilgametis mėgėjų teatro vadovas Juozas Vaznelis.

***
Po minėto Suvalkų lietuvių saviveiklininkų pirmojo viešo pasirodymo kitais metais pastatyta J. Giegžno dviejų veiksmų komedija „Vaito piršlybos“. Surengtame vakare parodytas šis spektaklis, dainavo Albino Jasenausko iš Marijampolės vadovaujamas mišrusis choras, vėl buvęs „skrajojantis paštas“. Trečią (paskutinį) kartą Suvalkų lietuviai vakarą su vaidinimu miesto klube surengė 1911 m. Tuomet suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“, dainavo mišrusis choras, surengta „skrajojantį paštą“.

Rengiant vakarus daugiausia pasidarbavo J. Vaišnora, Stalioraitis, Marčiukaitis ir kt. Dažniausiai vaidino ir chore dalyvavo: J. Vaišnora, O. Lastauskaitė, Židžiūnas, Karaliūtė, Salinis, Zubrickas, Marčiukaitytė, Jakubauskas, Astrauskas ir kt. Choras gyvavo nuo 1907 iki 1914 metų. Tuo laikotarpiu pasirodė bent 15 kartų. Jam vadovavo: Grinkevičius, Juozas Marčiukaitis, Neimontas, Stasys Šimkus ir Albinas Jasenauskas.

1914 m. buvo surengtas paskutinis vakarėlis su dainomis ir šokiais. Vėliau 48 metus Suvalkuose jokia lietuvių draugija neveikė. Tik 1962 m. gegužės 5 d. tautiečiai vėl susibūrė. Susirinkimas įvyko Emilijos ir Jurgio Goberių bute. Ir po 75 metų pertraukos suvalkiečiai vėl pastatė spektaklį. Jiems vadovavo Juozas Jankauskas. 1986 m. birželio 1 d. B. Šupšinsko sodyboje parodyta K. Sajos komedijos „Savaitgalio romanas“ pirmoji dalis „Pakaruoklis“. Po vaidinimo dainininkų grupė (vėliau Kazimiero Baranausko pavadinta „Suvalkų vyrais“), vadovaujama Gintauto Marcinkevičiaus, atliko kelias dainas. Kitais metais Prokopavičiaus kūrinį „Meilė – ne pupos“ pastatė Teresė Uzdilaitė. Spektaklis suvaidintas birželio 27 d. B. Šupšinsko sodyboje minint LVKD Suvalkų skyriaus 25-metį. Tuomet taip pat pasirodė „Suvalkų vyrai“ ir vaikai (jie vaidino, dainavo ir deklamavo).
Po 10 metų pertraukos Juozo Vaznelio pastangomis pastatyta K. S. Kasparavičiaus komedija „Žentai iš Amerikos“. Ji parodyta 1997 m. birželio 28 d. Punsko skansene. 2001 m. birželio 17 d. Suvalkų klube „Suwalsz-czyzna“ žiūrovai stebėjo V. Galinaičio trijų veiksmų pjesę „Amerikoniškas žentas“. Po spektaklio padainavo „Suvalkų vyrai“ (tai buvo paskutinis šio ansamblio pasirodymas). Tų metų sąskrydyje jau pasirodė Juozo Vaznelio paskubomis suburta grupė (8 moterys ir 6 vyrai), vadovaujama Vitaliaus Tumelio.

Po dvejų metų Suvalkų miesto klube „Suwalszczyzna“, vadovaujant Juozui Vazneliui, suvaidinta komedija „Apsiriko“. Be to, suaugusiųjų kolektyvas „Ančia“ kartu su jaunimo „Atžalynu“ atliko kelias dainas, o mokyt. R. Balytienės parengti vaikai vaidino, šoko ir deklamavo. 2004 m. buvo pastatyta J. Grušo vieno veiksmo komedija „Nenuorama žmona“, o 2005-aisiais – L. Didžiulienės-Žmonos „Paskubėjo“. Jau 2004 m. choristams vadovavo Jonas Pavilonis.

Juozui Vazneliui atsisakius vadovauti mėgėjų teatrui, šio darbo ėmėsi Aldona Kavaliauskienė. 2006 m. suvalkiečiai Jaunimo kultūros namuose pamatė K. Sajos komediją „Pasiklydęs tarp moterų“, o 2007 m. – K. Čyplio komediją „Bobutės susipyko“.
1986-2007 m. laikotarpiu daugiausia (bent du kartus) vaidino: Jonas Nevulis, Stefanija Kapustinskienė, Juozas Vaznelis, Aldona Kavaliauskienė, Kristina ir Petras Bobinai, Teresė Uzdilaitė, Juozas Jalauskas, a. a. Bronius Puniškis, Anelė Gelažauskienė, Genė Pečiulytė, Danutė Judickienė, Jurgis Černelis. Vaidintojams dažnai talkino Aldona Šabalaj. Beveik visi spektakliai buvo vaidinami ne vieną kartą. Jie rodyti taip pat Seinuose, mūsų krašto kaimuose, Klojimo teatrų festivalyje Punske, įvairiose Lietuvos vietovėse.

***
Po Juozo Vaznelio pranešimo minute tylos pagerbti į anapilį išėję saviveiklininkai. Paskui į sceną žengė Suvalkų mėgėjų teatras „Sūduvis“ (vadovė Aldona Kavaliauskienė). Jis suvaidino J. Smolskio „Nutrūko“. Paklausta, kaip tapo Suvalkų mėgėjų teatro vadove, Aldona Kavaliauskienė pasakė: „Tai įvyko tarsi savaime. Pirmiausia Juozas Vaznelis pakvietė mane vaidinti. Kelerius metus vaidinau jam vadovaujant. Paskui jis atsisakė, na, ir aš tapau vadove”. Ponia Aldona taip pat papasakojo, kaip statomas spektaklis. „Vaidinimą statome kiekvienais metais, – sakė ji. – Pirmiausia ieškom veikalo. Stengiamės rasti tinkamą grupei vaidinančių žmonių. Ta grupė yra labai kompaktiška, atsakinga, visada gali, visada nori. Jais galima pasitikėti. Jei nerandame tokio kūrinio, tai kai ką pakeičiam. Vyrai „tampa” moterimis, moterys – vyrais. Žodžiu, pritaikome mūsų sąlygoms.

Malonu, kai ir jaunimo pritraukiame, bet jauniems žmonėms nėra su mumis labai smagu. Jie turi savų susidomėjimų. Jaunimui reikėtų savos grupės, kad jie geriau jaustųsi. Mat kai mes sueiname į repeticijas, turim apie ką pasikalbėti, o jauniems gal nuobodu. Tačiau kartais veikalas toks, kad reikia ir jaunų. Jiems tai naudinga – drąsos įgauna, apsipranta su scena”. Po spektaklio nuaidėjus plojimams Suvalkų saviveiklininkus sveikino ir už veiklą dėkojo jau minėti į šventę atvykę svečiai. G. Pakutkienė LLD pirmininko vardu įteikė padėkas už teatro tradicijų puoselėjimą mūsų krašte (jos skirtos J. Jankauskui, T. Uzdilaitei, J. Vazneliui, A. Kavaliauskienei, J. Kardauskienei, R. Balytienei, T. Jonuškienei, B. Burdinaitei-Ołów).

Paskui scenoje išvydome tautiniais drabužiais vilkinčią merginą su mėlynuojančių linų puokšte rankoje. Tai buvo viena iš trumpo poetinio montažo atlikėjų. Po jos į sceną po du žengė bei eiles apie tėvynę deklamavo ir kiti lietuvių kalbos pamokas lankantys Suvalkų vidurinių mokyklų moksleiviai. O jaunesnieji suvalkiečiai, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai, suvaidino J. Mackevičiaus-Nord „Smagurę“ (juos parengė mokyt. T. Jonuškienė). Prieš jiems pasirodant ir vėliau žiūrovai „mėgavosi“ suvalkiečių choro „Ančia“ (jam vadovauja Jonas Pavilonis) dainomis. Į šventę atvykę Kazlų Rūdos teatro-studijos „Pušynų aidas“ artistai padovanojo suvalkiečiams J. Kinkio spektaklį „Moters kerštas“ ir patys gavo dovanų (tarp kitko, knygą „Suvalkų lietuviai“).
Po meninės dalies 29 suvalkiečiams – teatro vadovams ir vaidintojams – įteikti LLD Suvalkų skyriaus valdybos padėkos raštai už visuomeninę, kultūrinę veiklą, aktyvų dalyvavimą Draugijos skyriaus darbuose puoselėjant Suvalkų mėgėjų teatro tradicijas. „Aušros“ leidyklos direktorius R. Vitkauskas nuoširdžiai ačiū tarė ir puokštę gėlių padovanojo LLD Suvalkų skyriaus pirmininkei T. Uzdilaitei. Už darbą su Suvalkų dainininkais padėkota “Ančios” choro vadovui J. Paviloniui. Salėje, kur vyko minėjimas, buvo galima apžiūrėti nuotraukų, kuriose įamžintos įvairių spektaklių akimirkos, parodą. Prie fotografijų buvusi informacija, kelintais metais kuris spektaklis pastatytas, kas buvęs režisierius ir kas vaidinęs.

Po programos vieni nuskubėjo namo, o kiti pasiliko pabendrauti vakaronėje prie skanumynais apkrautų stalų. Suskambėjo dainos, mezgėsi pokalbiai. Salė ilgai netilo. Užkalbintas ilgametis mėgėjų teatro vadovas Juozas Vaznelis mielai sutiko pasidalinti savo prisiminimais. „Kai Juozas Vaina jaunesnysis statė 1965 metais paskutinį gegužės šeštadienį ar sekmadienį Valinčiuose Žemaitės „Marčią”, – pradėjo jis pasakoti, – nebuvo kam vaidinti girtuoklio Teofilio. Mes buvome jauni, licėjaus moksleiviai. Vienas mėgino, kitas, trečias. Pagaliau aš apsiėmiau. Šiaip taip pavyko. Nuo to laiko man kažkaip vis tenka girtuoklio vaidmuo.
Buvo naujas kluonas ir šalia senas, iš rąstų. Tai mes tą seną kluoną išardėm, sunešėm rąstus ant scenos, visą klojimą sustatėm – padarėme originalią trobą. Jauni buvom, tai labai aktyvūs. Su žmonėmis gražiai bendraujant – o žmonės čia, Suvalkuose, labai malonūs – galima šį tą nuveikti. Tik blogiausiai, kad nėra gerų sąlygų”.

Jubiliejus atšvęstas puikiai. Belieka palinkėti Suvalkų lietuviams tolesnės sėkmingos veiklos!

Birutė BURDINAITĖ-OŁÓW

 

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..