Mirė Vidugirių bažnyčios fundatorė Marija Rudienė

Nedaug yra tokių lietuvių, kaip antai prieš keletą metų amžinybėn iškeliavęs Leonas Kriaučeliūnas, skyręs milijoną dolerių Lietuvos veterinarijos akademijai, arba multimilijonierius čikagietis Šnelis, šimtais tūkstančių dolerių remiantis Čikagos bažnyčias, Lietuvos Kražių bažnyčios, klebonijos, senelių namų statybą, ar labdariai Marija ir Antanas Rudžiai...

Kad š. m. liepos 8 d. mirė iškili JAV lietuvių visuomenės veikėja ir Vidugirių bažnyčios fundatorė Marija Juozaitytė-Rudienė, sužinojau atsitiktinai iš bendradarbės, „Aušros“ redaktorės. Ji užsiminė apie tai prabėgomis, pasakodama, kad „Draugas“, kurio paprašiusi išspausdinti užuojautos žodžius, paprašė už tai amerikietiškų dolerių.
Antrosios kartos Amerikos lietuvė Marija Juozaitytė-Rudienė gimė 1914 m. birželio 29 d. Vestvilyje, Ilinojaus valstijoje, ir ten praleido savo vaikystę. Šeimai persikėlus į Čikagą, lankė Šv. Kazimiero mergaičių akademiją, po to įstojo į De Paul universitetą, kurį sėkmingai baigė.
1936 metais ištekėjo už Antano Rudžio. Antanas Juozas Rudis, trečiosios kartos Amerikos lietuvis, buvo baigęs Ilinojaus technikos institutą ir dirbo savo plieno gaminių įmonėje Rockwell Engineering Co. Besirūpindamas verslu, jis neužmiršo lietuvybės reikalų. Nuo 1943 metų buvo ALT’o centro valdybos narys, nuo 1955-ųjų Lietuvių prekybos rūmų pirmininkas, JAV LB tarybos narys, BALF’o direktorius. Marija, nepaprastai gabi ir išmintinga moteris, sumaniai talkino vyrui versle, administravo jo įkurtą įmonę, dėstė mokykloje, aktyviai dalyvavo visuomeniniame lietuvių gyvenime. Buvo Čikagos moterų klubo sekretorė, vėliau pirmininkė, BALF’o direktorė ir jo centro valdybos pirmininkė. Organizavo Čikagos lituanistinės aukštesniosios mokyklos motinų klubą, veikė Lietuvos vyčiuose, Lietuvių moterų klube, Šv. Kazimiero seselių rėmėjų draugijoje, Lietuvių Romos katalikų federacijoje, rūpinosi lietuviškų mokyklų išlaikymu. Daug metų Marija vadovavo tarptautinės šalpos CARE organizacijai ir 1968 metais įsteigtai lietuviškai radijo programai. Su vyru Antanu finansiškai rėmė Lietuvių senelių prieglaudą, Šv. Kryžiaus ligoninę, Jaunimo, Draugo ir Marijonų namus, finansavo lietuviškų literatūros vadovėlių leidimą, rūpinosi, kad Jūratės ir Kastyčio fondas išleistų K. V. Banaičio parašytą to paties pavadinimo operą. M. ir A. Rudžių lėšomis išleista nemažai vertingų leidinių, kaip antai: knyga „Baltijos valstybių užgrobimo byla“, „I Lietuvos Statutas“ ir kt. Jiems rūpėjo, kad „Statutas“ būtų ne tik išverstas bei išleistas, bet ir tinkamai pristatytas plačiai Amerikos visuomenei. Mecenatai Rudžiai pavedė tai padaryti vienam iš katalikiškų jėzuitų universitetų. M. ir A. Rudžiai įsteigė dvi vardines stipendijas studijuojantiesiems Lietuvos Statutą, LDK istoriją (kiekvieną po tris tūkstančius dolerių). Šios stipendijos ilgainiui tapo tradicinėmis.

Marijos ir Antano Rudžių nuopelnai lietuvybei labai dideli. Sunku būtų visus juos išvardyti. Svarbiausi tai: nesuskaičiuojamų siuntų organizavimas ir siuntimas pabėgėlių stovyklose esantiems lietuviams Vokietijoje, Sibiro tremtiniams, tautiečiams Lietuvoje ir kt. M. Rudienės pastangomis į Lietuvos neturtingųjų našlaičių, našlių namus keliaudavo nenutrūkstamas srautas siuntinių. Rudžiai aktyviai rėmė Lietuvos bažnyčias, rūpinosi Lietuvos įvaizdžio kūrimu ir jo pristatymu pasauliui.
Marijos ir Antano Rudžių veiklą pastebėjo ir įvertino ne tik išeivijos lietuviai. Už katalikišką veiklą jie apdovanoti Šventojo Tėvo žymenimis: M. Rudienė – medaliu „Pro Accesia et Pontifice“, o A. Rudis – Šventojo Gregorijaus ordinu. 1997 m. vasario 18 d. „Draugas“ išspaudino M. Rudienės pareiškimą, kuriame Marija atsisakanti priimti Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko apdovanojimą: „(...) Negaliu priimti apdovanojimo nei asmeniškai, – rašė Marija Rudienė, – nei kaip BALF’o centro valdybos pirmininkė, kad ir iš paties Lietuvos Respublikos Prezidento, kuris anksčiau buvo Lietuvos komunistų partijos vadovybėje, – partijos, negailestingai persekiojusios lietuvių tautą, taip pat BALF’ą, visą jo veiklą, laikant jį vienu didžiausių Lietuvos priešų, – partijos, tam reikalui specialiai inspiravusios ir išleidusios knygą „Atsargiai, BALF’as“, o savo dienraštyje „Tiesa“ melagingais, šmeižikiškais straipsniais puldinėjusios BALF’ą ir visą lietuvių emigraciją. Nebuvo iki šiol jokio Lietuvos komunistų partijos veiklos įvertinimo nei iš dabartinio Lietuvos Respublikos Prezidento, nei iš Lietuvos Vyriausybės“. M. Rudienė ne kartą pabrėždavusi dirbanti ne dėl užmokesčio, ordino ar medalio. Ištikima savo įsitikinimams atsisakė vieno iš aukščiausių Lietuvos Respublikos apdovanojimų – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino (tą patį yra padarę poetas Bernardas Brazdžionis ir sesuo Nijolė Sadūnaitė). Už nuopelnus lietuvių tautai 2003 m. vasario 16 d. prezidento Valdo Adamkaus M. Rudienė buvo apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, kurio priimti neatsisakė.

Loyola universiteto garbės daktarai Marija ir Antanas Rudžiai 55-erius metus saugojo labai svarbų Lietuvos katalikybės istorijos dokumentą – Šv. Kazimiero bulę, kurią jie 1955 m. gavo iš arkivyskupo J. Skvirecko. Arkivyskupas, sunkiai sirgdamas, jau nesikeldamas iš patalo, paprašė nukabinti nuo sienos popiežiaus Pijaus XII bulę, skelbiančią šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo globėju, palaiminęs ją, tarė: „Antanai, aš atiduodu į tavo rankas“. A. Rudžiui paklausus, ką su ja daryti, arkivyskupas atsakęs: „Tu žinosi patį tinkamiausią laiką ir patį svarbiausią asmenį, kuriam ją bus reikalinga įteikti“. Marija ir Antanas Rudžiai, neturėdami vilties, kad kada nors galės ją atvežti Lietuvon, parsivežė šią relikviją į Čikagą... 2001 m. kovą jie įteikė ją Lietuvai per kardinolo Audrio Juozo Bačkio įvedimo iškilmes Vilniuje.

Marija ir Antanas Rudžiai daug metų finansavo Vidugirių bažnyčios statybą dosniai ir nuoširdžiai, net nenutuokdami, kad kada nors kas bandys žaisti Punsko ir Seinų krašto lietuvių likimu.

Marija Rudienė palaidota liepos 12 d. Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Sigitas BIRGELIS

Naudotasi:
1. „XXI amžius”
2. www.bernardinai.lt
3. „Draugas”
4. http://lt.wikipedia.org
5. „Literatūra ir menas“

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..