Apie Aradnykų Češkevičius

 Gražus Aradnykų kaimelis,

Gražioj vietovėj įsikūręs.

Mūs seneliai šnekėjo:

Kada ąžuolą sodino,

Plento dar nebuvo.

Kai plentą vedė,

Kirsti ąžuolą norėjo.

Bet žmonės koplytėlę,

Kai niekas nematė,

Ąžuolan įstatė...

        V. Češkevičius „Aradnykų kaimas“

 

Vincas Češkevičius laukuose

Aradnykuose Češkevičių sodyba buvo prie Alno ežero. Iš vienos Alnos upės pusės buvusi Zablackų sodyba, o kitapus upės – ant kalvos medinis namelis, akmeninis tvartas, didelis, su dviem įvažiavimais kluonas, iki Alno ežero nusodinta medžiais „ūlyčia“. Laikas nebepaliko ženklo, kur stovėjusi ši sodyba. Pokariu Vinco Češkevičiaus ūkis lenkų valdžios nusavintas ir parduotas Aradnykų Sinkevičiams.

Vincas Češkevičius, perėmęs iš tėvo Motiejaus ūkį, Aradnykuose neilgai su žmona Marija (Makarevičiūte) ūkininkavo. Gausi šeima 1941 m. repatrijavo Lietuvon. Visi vaikai (Algirdas, Alfonsas, Vitas, Jonas, Vitalija, Aldona ir Zina) liko Vilniuje. Jie įsikūrė padedant sesei Aldonai, kuri turėjo aukštąjį išsilavinimą, be to, buvo miesto deputate.

Vincas Češkevičius gimė 1896 m. gegužės 30 d. Savo užrašuose jis pasakoja: „Senelis Motiejus ėjo baudžiavą Volmerio dvare, jis padalijo savo du valakus žemės (Aradnykuose) dviem savo sūnums Jurui ir Motiejui (mano tėvui). Sūnūs atsiskyrė su savomis šeimomis ir pasistatė savas sodybas.

Be mamos likau pusantrų metų, o be tėvo likau 16 metų. Pamotei padėjau globoti savo brolį ir seserį bei pamotės vaiką. 1917 m. lapkričio pabaigoje įstojau į lietuvių savanorius Seinuose. (...) Vedžiau 1924 m. Žmona buvo iš Lietuvos. Aš buvau išrinktas Šv. Kazimiero draugijos skyriaus vedėju, vėliau Seinuose sukūrėm „Rūtos“ kooperatyvą. 1932-39 m. buvau jo revizijos komisijos pirmininku. 1930 m. mane išrinko kaimo (Aradnykų) saltyšiumi (seniūnu). Pasižymėjau lietuviška veikla, todėl mane ne kartą tardė Berznyko viršaitis Tomelis ir policijos viršininkas. 1940 m. pradžioje lenkai įskundė vokiečiams, kad aš politiškai nepatikimas ir galiu žmones agituoti. Sėdėjau vokiečių kalėjime pusantro mėnesio. Paskui turėjau pas vokiečių žandarus registruotis du kartus per mėnesį. Reikėjo vaikščioti į Berznyką 5 kilometrus. Pusę metų registravausi.

1941 m. išvažiavau su šeima Lietuvon. Čia mane žmonės išrinko Vilkaviškio apskrities Bartninkų valsčiaus Geisteriškių kaimo seniūnu. 1942 m. spalio 17 d. mane su šeima išvežė į Trakų apskrities Aukštadvario valsčiaus Užuguosčio apylinkę. Užuguosčio dvaran sukišo mūs penkias šeimas. Varinėjo į miškų darbus. 1945 m. iš šio dvaro gavau 8 ha žemės. 1950 m. susikūrė kolūkis, aš buvau išrinktas kolūkio pirmininku, (...) vėliau pavaduotoju ir apylinkės deputatu. Vėliau mane mokyklos vaikų tėvai išrinko Užuguosčio mokyklos tėvų komiteto pirmininku. Aš pradėjau dirbti daržininkystėje (...) už gerą darbą gavau premiją – du centnerius kviečių.

Vėliau trejus metus buvau Širvintų r. Čiobiškio vaikų namų daržininku. 1960 m. dukra Aldona persikėlė dirbti į Vilniaus vaikų namus, paskui ją ir mes su žmona atvykome į Vilnių. Baigiau darbus, baigėsi ir sveikata. Žiemas leidau ligoninėje, o vasaras namie“.

Tautosakos rinkėjo J. Dovydaičio pakalbintas, pateikė jam daug tautosakos ir pats užrašė sąsiuviniuose, kuriuos kaip gražų testamentą perdavė savo dukrai Aldonai, įrašydamas: „Šitą knygą (...) parašiau savo dukteriai Aldonai Vaičiūnienei, iš mano vaikų daugiausia pasimokiusiai. (...) Aldute, tu šią knygą gerbk, kaip mane gerbei, ją kitiems lietuviams paskaityk. Kiekvienas lietuvis, jos klausydamasis, pagalvos apie save. Tavo tėvelis Vincas Češkevičius, Motiejaus, iš Aradnykų kaimo“. Vinco Češkevičiaus dukra Aldona, žinoma, šią tėvelio valią įvykdė su kaupu – jo užrašus išspausdino. Išėjo graži knygelė, pavadinta „Iš tikrovės ir iš pasakų“. Ji pateko į lietuvių rankas.

Verta paminėti ir Vinco brolį Petrą Češkevičių, prieškariu išsimokslinusį Vilniuje. Jis mirė 2005 m. birželio 13 d. Vilniuje, sulaukęs 94 metų. Petras Češkevičius gimęs ir iki jaunystės gyvenęs Aradnykų kaime. Turėjo tris brolius ir tris seseris – Eleną, Liudviką ir Oną.

Vincas (knygos autorius, gyvenęs 1896-1972 m.) penkeriais metais vyresnis už Petrą. Jis su Petru vieno tėvo, bet skirtingų motinų. Du broliai – Jonas ir Antanas – buvo įsikūrę Amerikoje, ten sukūrę šeimas. Visi jau mirę. Sesės palaidotos Seinų kapinėse, o Vincas su Petru – Rasų kapinėse Vilniuje.

Petras Češkevičius gimė 1911 m. liepos 8 d. Aradnykų kaime, Seinų parapijoje. Jo motina Marcelė, tėvas Motiejus. Jaunas būdamas, dar esant gyviems tėvams, išvyko iš savo tėviškės mokytis į Vilnių. Baigė buhalterio – finansininko mokslus. Dirbo įvairiose ministerijose buhalteriu, revizoriumi. Valdant lenkams, prieškariu, ilgus metus buvo fabriko „Oda“ vyriausiasis buhalteris. Tais laikais tai buvęs vienintelis lietuviškas odos perdirbimo fabrikas. Vėliau dirbo maisto pramonės ministerijoje, šaldytuvų revizoriumi Vilniuje. Važiuodavo ir į kitus miestus, pagal paskirtį revizuodavo. Buvo gerbiamas ir geras buhalterijos specialistas. Vedė 1941 m. Su žmona Bena išaugino du vaikus – Laimą ir a. a. Gytį.

Jo sesuo Liudvika mirė anksti, Rakelijoje palikdama našlaitėmis 4 metų Veroniką ir dviejų savaičių Izabelę. Jas augino močiutė su tėvu, tetos, o paūgėjusioms būtent dėdė Petras parodė tėviškumą. Paaugles paėmė į Vilnių mokytis, kad nereiktų kaime vargti. Joms padėjo ir dėdė, ir kiti geri lietuviai išsimokslinti: Izabelė Trainauskaitė tapo biologijos mokslų daktare, o Veronika Maslauskienė – medike.

Petras Češkevičius labai mėgo saviveiklą – visą laiką priklausė chorui. O būdamas pensinio amžiaus dalyvavo „Ainiuose“ (dainavo chore ir šoko tautinius šokius). Turėjo gerą klausą, būdamas svečiuose pats pirmas užtraukdavo liaudies dainą.

Turėjo gražų sodą ir augino nemažai bičių, kaip ir dera dzūkeliui... Nugyveno garbingą amžių.

Lietuvoje šie žmonės, jų žygiai ir kilnūs darbai žinomi nuo seniai. Nors gan vėlokai, nes jau nebėr jų tarp gyvųjų, bet pažinkime šių asmenybių darbus ir mes, artimi jų kaimynai. Pažinkime niekieno anksčiau neaprašytą vien lietuviško Aradnykų kaimo praeitį...

Eugenija PAKUTKIENĖ

 

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..