Lapkričio 26-29 dienomis Krokuvoje vyko pirmosios Lietuvos dienos, kurių metu pristatyta Lietuvos istorija, dabartis, lietuvių kultūra, menas, literatūra. Surengta keletą teminių susitikimų-diskusijų, skirtų Vilniaus miestui, paskaitų apie lietuvių tradicines šventes ir sakmes, parodyti Jūratės Leikaitės animaciniai filmai „Užgavėnės“, „Joninės“, „Velykos“, senovinių žemaičių dainų (jas atliko folkloro ansamblis „VISI“) koncertas. Lietuvos dienų baigiamojoje vakaronėje Sigitas Birgelis pristatė savo kūrybą, pasakojo apie Lietuvos vardo 1000-metį. Lietuvos dienas Krokuvoje organizavo Krokuvos Jogailaičių universiteto Lituanistikos klubas ir jo vadovė Greta Lemanaitė-Deprati bei Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje.

 Lietu vos dienos Krokuvoje

Lietuvos dienų Krokuvoje sumanytoją ir organizatorę, Krokuvos Jogailaičių universiteto dėstytoją Gretą Lemanaitę kalbina Sigitas Birgelis.

 

Greta Lemanaitė

Sigitas Birgelis: Kaip kilo mintis Krokuvoje surengti Lietuvos dienas?

 

Greta Lemanaitė: Per pastaruosius keletą metų Krokuvoje žymiai pagausėjo renginių, pristatančių įvairių tautų kultūrą. Didelio dėmesio susilaukė 2007 metais vykusios Estijos dienos. Jau kelis kartus įvairių organizacijų iniciatyva buvo rengiamos Baltarusijos dienos. Vyko ir Ukrainos bei Rusijos dienos. Dažniausiai šių renginių organizatoriai buvo studentų klubai. Kadangi pačiai tenka daugiausia bendrauti su studentais, tai aišku, kad pasiūlymas surengti Lietuvos dienas susilaukė didelio entuziazmo ir susidomėjimo. Juo labiau kad Lietuvos kultūra Krokuvos visuomenei yra palyginti mažai pažįstama. Dažniausiai į klausimus, susijusius su Lietuvos kultūra, atsakoma pečių trūkčiojimu ir galvos kraipymu.

 

Ko tikėtasi rengiant šią šventę?

 

Visų pirma ne tik plačiajai Krokuvos visuomenei, bet ir gausiai studentijai norėjome pristatyti bent nedidelę Lietuvos kultūros dalelę. Žinoma, mūsų galimybės tiek laiko, tiek ir finansų atžvilgiu buvo labai ribotos. Vis dėlto tai buvęs pirmasis bandymas parodyti tai, kas Lietuvoje yra gana įprasta, lengvai suprantama ir pasiekiama, o čionykščiam žiūrovui gali pasirodyti nepaprastai įdomu ir nauja.

 

Papasakokite apie Lietuvos dienų renginius.

 

Lietuvos dienas pradėjome, mano manymu, gana stipriu akcentu – diskusija apie Vilnių. Tačiau šį kartą išeities tašku pasirinkome ne politinius šio miesto istorijos aspektus, o jo savitumą ir bendrakultūrinę reikšmę. Tuo tikslu buvo pakviesti du lenkų mokslininkai Malgožata Kasner (Małgo-rzata Kasner) iš Varšuvos universiteto ir Andžej Romanovski (Andrzej Romanowski) iš Jogailaičių universiteto. Paskaitų ciklą turėjo pratęsti Broniaus Makausko pasakojimas apie partizanų kovas su sovietais 1944-1953 metais (deja, dėl objektyvių priežasčių jis neįvyko). Ši tema dar visai neseniai buvo mažai kam žinoma net ir pačioje Lietuvoje, o ką jau bekalbėti apie jos sklaidą už Lietuvos ribų. Taigi susidomėjimas buvo tikrai didelis. Trečioji iš paskaitų „Kanklės – instrumentas, muzika, simbolika“ taip pat susilaukė didelio klausytojų susidomėjimo. Šį kartą pasitvirtino manymas, kad toks artimas lietuviams instrumentas šioje Lenkijos dalyje yra visiškai nežinomas. Į Lietuvos dienų programą, be rimtų diskusijų, įtraukėme ir lietuviškų animacinių filmukų apžvalgą. Krokuvos visuomenei buvo pristatyti Jūratės Leikaitės sukurti filmukai apie kalendorines lietuvių šventes. Penktadienio vakarą Etnografijos muziejuje koncertavo folklorinis ansamblis „VISI“. Tai kone pirmasis tokio ansamblio koncertas Krokuvoje. Klausytojai turėjo progos išgirsti puikiai atliekamų žemaitiškų dainų. Gausus poezijos gerbėjų būrys susirinko šeštadienio vakarą paklausyti naujausių Sigito Birgelio eilėraščių. Baigiamasis Lietuvos dienų akcentas buvo lietuviška vakaronė, kurios metu galima buvo ne tik paklausyti lietuviškų dainų, pasimokyti lietuviškų šokių, bet ir paragauti lietuviškos virtuvės patiekalų.

 

Kokio Krokuvos gyventojų susidomėjimo susilaukė šie renginiai?

Smagu, kad visi Lietuvos dienų renginiai visų pirma susilaukė nemažo tiek studentų, tiek Krokuvos visuomenės susidomėjimo. Žinoma, kad paskaitos labiau pritraukė akademinį jaunimą, o poezijos vakaras ir koncertas – miesto gyventojus. Taip, beje, ir buvo numatyta. Apie visą šventę bei atskiras jos dalis buvo atgarsių ir žiniasklaidoje.

 

Kaip į Vilnių, Lietuvą yra žiūrima Krokuvoje?

 

Sunku vienareikšmiai nusakyti, kaip Lietuva vertinama Krokuvoje. Gal dėl to, kad Krokuva yra gerokai nutolusi nuo Lietuvos, tiek lietuviai, tiek ir Lietuva čia vertinami ir priimami labai šiltai. Manau, kad didelę įtaką tokiam vertinimui turėjo ir istorinės aplinkybės, kurių dėka Lietuva buvo labai artimai susijusi su Krokuva. Juk būtent iš čia valdė Jogaila, iš čia Vilniun nukeliavo ir savo mylimąją parsivežė Žygimantas Augustas. Bereikia tik kiek atidžiau pažvelgti į šį puikų miestą, kad galima būtų rasti Lietuvos pėdsakų. Antra vertus, tas vertinimas yra labiau istorinis. Žymiai rečiau čia galima susidurti su šiuolaikinės Lietuvos pėdsakais. Taigi apskritai lietuvių kultūra čia yra priimama kaip kažkas mažai žinomo ir gana sunkiai suprantamo, bet kaip tik dėl to labai įdomaus.

 

Kas šį renginį globojo ir rėmė?

 

Labai džiaugiamės ir, neslėpsiu, didžiuojamės, kad Lietuvos dienas savo globa apėmė net keturi globėjai. Tai Lietuvos Respublikos Ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas, Krokuvos miesto Prezidentas Jacek Majchrovski (Jacek Majchrowski), Krokuvos Kardinolas Arkivyskupas Stanislav Dziviš (Stanisław Dziwisz) ir Jogailaičių universiteto Rektorius prof. hab. dr. Karol Musiol (Karol Musioł). Pagrindiniai renginio rėmėjai buvo viešbutis Klezmer-Hois, knygynas Austeria, Krokuvos etnografijos muziejus, knygynas Massolit Books, Senamiesčio jaunimo kultūros centras.

 

Atvykai iš Lietuvos ir savo gyvenimą susiejai su Krokuva. Kodėl?

 

Krokuvoje gyvenu jau penkioliktuosius metus. Atvažiavau čia, į Krokuvos Jogailaičių universitetą, mokyti lietuvių kalbos. Atvykau metams, likau penkiolikai. Per tą laiką turėjau nemažai progų susipažinti su miestu, taip pat pažinti jo gyventojus, gyvenimo ritmą. Galima sakyti, kad Lietuvos dienos buvo tam tikras atsakymas į nuolatos užduodamus klausimus.

 

Ačiū už pokalbį.                       ■

 

Sigitas BIRGELIS    

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..