Kad pažintume, kaip buvo nužemintas žmogus

Knygos, kurios naudingos ne tik istorikams. Čia rasite tai, ko istorijos vadovėliuose nėra. Taip kalbėjo istorikas Arvydas Anušauskas, pristatydamas Aleksandro Solženicyno knygas „Gulago archipelagas“ ir „Vėžininkų korpusas“. Tačiau lietuviai A. Solženicyną Europoje išleido paskutiniai.A. Anušausko teigimu, kaip rašytojas, A. Solženicynas šiose knygose viską padarė sąžiningai. Autorius, jas rašydamas, rėmėsi savo vienuolikos metų patirtimi GULAGO šalyse. Tad kūriniuose atskleista visa GULAGO sistema. Be to, „Gulago archipelage“ pateikiamos 227 pavardės, kurių ankstesniuose knygos leidimuose nebuvo. Tarp jų – ir lietuviška, Juozo Vaišnoro. Tai pavardės žmonių, kurių pasakojimais remiasi autorius. A. Anušauskas sako, kad knygose pasakojimas nuoseklus, čia aprašomas kiekvienas etapas – areštas, kalinimas, darbas lageryje. Beje, kaip pasakojo A. Anušauskas, Pabaltijo gyventojams lageriuose buvo teigiama: „Jūs čia tam, kad išmoktumėte būti žmonėmis“. Tad lietuviams, latviams ir estams skirti sunkiausi darbai – miško kirtimas, darbas šachtose.

„Tiems, kas pergyveno aprašomas situacijas, šios knygos labai svarbios, – pristatyme kalbėjo A. Anušauskas. – Norint pažinti, kaip iš tiesų buvo nužeminamas žmogus, reikia skaityti šias knygas. Tačiau aprašytos detalės baisios. Norint skaityti, reikia pasiryžimo (...). Vien kankinimų variantų 31, o priduriama, kad yra dar dešimtys. Ir visa tai pasakoja žmonės. Yra pačių baisiausių epizodų, yra ką apmąstyti“.Nors pirmieji „Gulago archipelago“ vertimai Lietuvoje buvo atlikti dar disidentų, sovietmečiu knyga nepasirodė. Vertėja Sigita Papečkienė prisiminė, kad ši knyga pradėta versti 1989 m., tačiau ji leidėjo laukė dvidešimt-metį. „Nors knyga buvo išversta, ji buvo patyliukais numarinta. Mėginau siūlyti tai vienai, tai kitai leidyklai, tačiau visi išsigąsdavo, kad čia visko labai daug, kad didelė knygos apimtis, teigdavo, kad šiai knygai išleisti prireiks visų metų leidyklos biudžeto“, – kalbėjo S. Papečkienė.Jos teigimu, „Gulago archipelagas“ persmelktas krikščioniškosios pasaulėžiūros, o A. Solženicynas – ne tik beletristas, bet ir filosofas, psichologas. Tad, kaip sakė S. Papečkienė, šios knygos reikšmė tiek žmogaus sielai, tiek protui kuo toliau, tuo labiau augs.