Iš Ščecino lietuvių veiklos

Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus valdybą šiuo metu sudaro: pirmininkas Viktoras Buvelskis, sekretorius Antanas Marcinkevičius, iždininkė Danutė Makovicka, narės Vitalija Bartoševičienė ir Aleksandra Konior. LLD Ščecino skyriaus pirmininkas Viktoras Buvelskis rašo, kad „Ščecine ir artimiausiuose miestuose liko mažas būrys lietuvių, ir visi vyresnio amžiaus. Daugelis emigravo, daug išmirė, vis sunkiau sekasi kai kuriems atvykti, nes dideli atstumai“. Tačiau čia lietuviai vis tiek retkarčiais susitinka, tariasi, jungiasi su kitom tautinėm mažumom, rašo bendrus projektus, vis dar nenuleidžia rankų. Pagrindiniai jų renginiai: Vasario 16-osios šventė ir kartu su Lietuva, Punsko ir Seinų jaunimu bei vietos valdžia kasmet liepą rengiamas minėjimas prie Dariaus ir Girėno paminklo. Jie globoja šį paminklą. Pastaruoju metu Lietuvai padedant suremontuotas klėtelės – muziejaus stogas, šalia pastatyta vasaros pastogė (vietinio girininko lėšomis). Čia lankosi nemažai ekskursijų iš Lietuvos ir kitų šalių. Ponas Viktoras atsiuntė nuotraukų. Jis rašo: „Bendradarbiaujama su 2006 m. spalio 12 d. Ščecine, Rayskio g. 23 (įėjimas nuo Jagielionų g.) atidarytu Lietuvos Respublikos garbės konsulatu. Garbės konsulu dirba Vieslav Vierzchos. Palaikomi glaudūs ryšiai su Myslibužo, Kauno, Vilniaus valdžiomis, užmegzti geri santykiai (ir jie palaikomi) su MOW Renice, Rožansko girininkija, Myslibužo Dariaus ir Girėno mokykla, ambasada ir konsulatu... 2009 m. sausio 24 d. Ščecine įsteigta Tautinių ir etninių mažumų organizacijų taryba. Į jos sudėtį įėjo ukrainiečių, graikų, vokiečių, žydų, lietuvių draugijos. Pirmininku išrinktas Janas Styrnykas – Lenkijos ukrainiečių sąjungos Ščecino skyriaus pirmininkas. Jis tarpininkavo ieškant rėmėjų. Ščecino prezidentui skyrus lėšų rugpjūtį suorganizuotas festivalis „Kultūrų susitikimai“.

Vasario 22 d. įvyko LLD Ščecino skyriaus narių susirinkimas Ščecino NATO patalpose. Liepos 19 d. prie Dariaus ir Girėno paminklo kartu su Lietuva surengėme istorinio Lietuvos lakūnų skrydžio 76-ųjų metinių minėjimą. Gražiai čia dalyvavo ir jaunimo grupė iš Punsko ir Seinų. Prieš iškilmes kauniečių buvo suremontuota klėtelė, patvarkyta aplinka prie paminklo“.

Kaip jau minėta, 2009 m. rugpjūčio 28-30 d. Ščecine surengtas festivalis „Kultūrų susitikimai“. Renginys vyko Pamario kunigaikščių pilyje. Jo tikslas buvo parodyti dalelę Vakarų Pamary gyvenančių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, ugdyti toleranciją. Festivalio metu pasirodė Ščecino mieste gyvenančių tautinių ir etninių mažumų (lietuvių, graikų, žydų, vokiečių ir ukrainiečių) muzikos grupės. Dalyvavo „After Blues“, graikų vokalinė-instrumentinė grupė „Mythos“, ukrainiečių „Atmosfera“, „Žuravli“, „Cutir“ iš Gdansko, „Sutaras“ iš Lietuvos, „Zarivny Struny“ iš Lvovo, vokiečių tautinės mažumos ansamblis „Dialog“ iš Opolės, „Kyczera“ iš Leg-nicos, žydų muzikinė grupė „Ruach“ iš Vronki ir „Klezmerfour“ iš Liublino. Surengta ir pristatyta 1945-1950 m. žmonių emigracijos į Vakarų Pamarį nuotraukų paroda, pavadinta „Ieškant naujų namų“.

Viktoras Buvelskis pasitinka ir pagloboja, Renicose ar kitur apnak-vindina iš Lietuvos ar mūsų krašto atvykusius mokinius, atskirus tautiečius ar kitų tautybių asmenis. Jis tarpininkauja rengiant projektus. Sakykim, 2008 m. padėjo surengti ir dalyvavo VI tarptautinėje parodoje „Gražiai padengtas Kalėdų stalas“ Myslibužo mokyklų komplekse Nr. 3, o 2007 m. – Myslibužo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos (jos moksleiviai prižiūri lakūnų žūties vietą) ir Kauno miesto Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos projekte „Mokyklų bendradarbiavimas – mokyklų mainai“ Lenkijoje.
Šių metų rugsėjo 19-20 dienomis NATO pajėgų Daugianacionalinis šiaurės rytų korpusas Ščecine minėjo 10-ąsias įsteigimo metines. Tarp kitų kolektyvų dalyvauti pakviestas ir Lietuvos karinis orkestras.

Iš LVKD (LLD) archyvo

1965-05-08. Gediminas Žilinskas rašė, jog Gožovo kapinėse surastas Aleksandro Viršilos kapas. V. Žemkalnis pasiūlė paminklo projektą. Jį atliks skulptorius Zenonas Knyza. 1966 m. Pščelnike Vroclavo lietuvių pastangomis buvo įmūryta memorialinė lenta prie Dariaus ir Girėno paminklo. Visą laiką paminklą prižiūri ir aplinką tvarko Julius Senvaitis.

1987 m. birželio 28 d. LVKD CV protokolas ir pranešimas. „Bene labiausiai išpopuliarintas Vroclavo šokių kolektyvas „Vilnelė“, susikūręs 1970 m. A. Suraučius sakė, kad LVKD 30-metis – labai svarbus įvykis. „Aušra“ šiais metais retkarčiais prasiskverbia... „Varsnos“ – tai didelis dalykas ne tik Punsko ir Seinų krašte. Jeigu kalbėsime apie leidybininkus, tai reikia paminėti Joną Želepienį, kuris išleido knygą apie Dariaus ir Girėno skrydį (5 egz.)“.

A. a. Jono ir Julijos Želepienių laiškas buvusiam LLD pirmininkui P. Maksimavičiui. „Širdingai dėkojame Jums už atvykimą į mūsų susirinkimą. Gal ir gerai, kad teigiamai baigėsi tie mums nemalonūs reikalai, kurie kainavo tiek nervų. Rodos, stengėmės, kiek galėjom ir kaip sugebėjom tvarkyti viską ten, Pščelnike. Deja, visiems neįtikome.

Gaila, kad neturėjot laiko lankyti mūsų miestą, kuris vasarą toks žalias, visiškai primenantis Kauną. Pavyzdžiui, Ščecino kapai užima 100 ha plotą“.
Tai tik maža dalelė ištraukų iš laiškų, protokolų, siųstų į Seinus. Be galo daug medžiagos (pavyzdingai Julijos ir Jono Želepienių rašytos skyriaus kronikos, dokumentacija) perduota LLD archyvui Seinuose.

Apie Darių ir Girėną

Ponas Buvelskis vis parenka vietinėje ar Lietuvos spaudoje paskelbtų straipsnių apie Darių ir Girėną ir atsiunčia iškarpų. 2007 m. liepos 15 d. iškilmėse prie lakūnams skirto paminklo Pščelnike jų žūties 74-ųjų metinių proga dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovai, delegacijos. Be kitų apdovanotųjų, Aukso orderis įteiktas LLD Ščecino skyriaus pirmininkui Viktorui Buvelskiui (jį įteikė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas).

Lenkų spaudoje pasirodė daug tokių straipsnių, tarp jų: „Pamięci lotników“ („Gazeta Lubuska“, 2007-07-17), „Lecieli do Kowna“ („Gazeta Lubuska“, 2007-07-16), „Ikary wolności“ (autorius Marek Rudnicki, „Głos Szczeciński“, 2007-07-14).

2008-01-07 d. „Lietuvos aidas“ (Nr. 5) paskelbė Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininko straipsnį „Keletas pašto istorijos puslapių“. Čia rašoma: „(...) Žvelgiant į 1983 m. LTSR ryšių ministerijos Karolio Požėlos spaustuvėje Kaune išleistą pašto voką, kažkada kainavusį 1 kapeiką, ant kurio įamžinti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno atvaizdai, galima teigti, jog jie buvo ne vien drąsūs lakūnai, nutiesę pirmąsias tarpžemynines oro linijas bei įnešę lietuvių tautos indėlį į aviacijos vystymąsi, bet kartu ir oro pašto per Atlanto vandenyną pradininkai. Trūko lėšų ruošiamam skrydžiui, todėl S. Dariui kilo mintis skrendant vežti į Lietuvą paštą ir taip užsidirbti. (...) Iš laiškinio popieriaus lakūnai už savo pinigus pasigamino 1400 numeruotų vokų. 500 komplektų trikampių pašto ženklų istorine tematika parūpino nemokamai Niujorko pašto ženklų prekybininkas V. Niklinas (beje, klišė po spausdinimo sunaikinta). Surinkta korespondencija suantspauduota apvaliu „Lituanikos“ antspaudu. Pašto maišelis atgabentas į aerodromą ir padėtas į lėktuvą 3.30 val., o prieš pakylant lėktuvui S. Darius vienam išlydinčiųjų perdavė voką su likusiais neparduotais pašto ženklais, prašydamas juos realizuoti, kad būtų pinigų grįžti iš Lietuvos...

Liepos 15 d. 6.15 val. „Lituanika“ pakilo nuo Amerikos žemyno ir pradėjo istorinį skrydį, o liepos 17 d. lėktuvui paslaptingomis aplinkybėmis sudužus Vokietijos miške netoli Soldino miestelio lakūnai žuvo. Jie dar spėjo išmesti pašto maišelį, ir šis liko sveikas. Tai vienintelis toks poelgis oro pašto istorijoje“.

Šiemet „Ziemia Gorzowska“ (2009-07-15) rašė: „(...) daug ščeciniečių ir svečių susirinko į ceremoniją šv. Jokūbo katedroje Ščecine bei vėliau dalyvavo minėjime Myslibužo miškelyje. Susirinko žmonės, kurie žino šio įvykio vertę. Po 76 metų vis aktualu tai, vardan ko veikė Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Ar pasiaukojimas prarado vertę? Kilnus lakūnų poelgis ne savo naudai? – per 76 metų sukaktį retoriškai klausė LR Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta. Jų skrydis buvo didžiulis impulsas lietuvių tautinei tapatybei, Dariaus ir Girėno tuometinį skrydį galima lyginti su skrydžiu į Mėnulį, – kalbėjo Kašėta. Tai lakūnai – Lietuvos didvyriai, jų vardais pavadinta daug gatvių, mokyklų, išleistas 10 litų nominalas su jų atvaizdais. Jaučiu, tarytum būtume viena didelė šeima, švęsdami kartu šiandienos sukaktį – dėl bendrų siekių pagal Dariaus ir Girėno testamentą, kad vykdytume didelius darbus savo tautos labui.

Apie didvyrių skrydžio tragizmą rašyta: „(...) šventėje Pščelnike paminima tragišką Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mirtį, kai jų lėktuvas 1933 m. liepos 16 ir 17 naktį sudužo miške prie Myslibužo. Jie planavo pirmą transatlantinį skrydį be nusileidimo, perveždami oro paštą. Tikslas buvo nusileisti Kaune, o skrydis – turėjo pabrėžti Lietuvos nepriklausomybę ir didvyriškumą. Ore išbuvo be nutūpimų 37 val. ir 11 minučių, kai neaiškiom aplinkybėm lėktuvas krito žemėn“.

Myslibužo burmistras Lešek Vierucki (Leszek Wierucki) kalbėjo: „Šis miškas – tai ne mirties vieta, bet pergalės laisvės vardan. Lenkijos ir Lietuvos likimai susisieja kaip ir per II pasaulinį karą. Mus jungia ne tik istorija, bet ir dabartis“.

Apie dabartinį bendradarbiavimą per minėjimą kalbėjo Vakarų Pamario vaivadijos vicevaivada Andrzej Chmielewski: „Minime tarptautinės reikšmės įvykius, suartinančius dvi tautybes. Stovime prieš didžiulį šansą, koks esąs abiejų šalių priklausymas NATO ir Europos Sąjungai. Bendros veiklos plotas yra Baltijos jūra. Mus jungia ne vien didžios politikos šūkiai, bet ir natūrali kaimynystė, ir slaviška dvasia. Besiplečiantis Myslibužo valsčiaus bendradarbiavimas su Kauno regionu – tai lokalinės bendros politikos pavyzdys...“

Minėjime dalyvavo labai daug žmonių, tarp jų LR generalinis ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas, LR garbės konsulas Ščecine Vieslav Viežchos (Wiesław Wierzchoś), karo atašė LR ambasadoje Eugenijus Vosylius ir kiti. Padėtos gėlės prie Lietuvos lakūnams skirto paminklo, lankytas muziejus, išklausyta dainų, atliekamų jaunimo iš Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos.

Kitame „Ziemia Gorzowska“ numeryje (2009/26) išspausdintame straipsnyje „Dariaus ir Girėno pėdomis“ pranešama, kad autentišką žemaičių trobelę, koplytėlę ant stulpo ir paminklą – lietuviams šventas vietas, rasime miške Vakarų Pamary prie Myslibužo. „Dariaus ir Girėno vardus žino kiekvienas lietuvis, mokosi apie juos mokyklose, kuria eiles. Jie išskridę iš Niujorko į Kauną skrido 200 km per valandą greičiu. Planavo įveikti 7100 km be nutūpimo. Atlantą perskrido po 35 valandų. Apie 23 val. „Lituanika“ buvo matoma virš Ščecino Stargardo, vėliau virš Berlineko, bet liepos 17 d. 0.36 val. lėktuvas nukrito miške prie Pščelniko. Įvykio vietą rytą aptiko uogaujanti mergina. (...) Lietuvos valdžia 99 metams išpirko sklypą, kur įvyko katastrofa. Iš Lietuvos paminklui atvežta 45 tonas granito ir 9 tonas cemento. Pokariu paminklą pirmieji aptiko girininkai ir gelbėjo jį nuo sunaikinimo...“

Ne­to­li Mys­li­bu­žo esan­čia­me Pščel­­ni­ko, buvusiame Soldino, miš­ke, skris­da­mi iš Či­ka­gos į Kau­ną, žuvo la­kū­nai S. Darius ir S. Girėnas – žemaičiai, kurie, kaip ir daugelis kitų lietuvių, išvyko į Ameriką. Darius kaip savanoris įstojo į kariuomenę ir I pasaulinio karo metu kovojo Prancūzijoje. Girėnas buvo lakūnas ir tarnavo Teksase. Po karo įkūrė lakūnų mokyklą. Lavino savo sugebėjimus. 1933 m. liepos 15 d. 6.24 val. „Lituanica“ pakilo, kad 16 d. įveiktų Atlantą. Škotija, Šiaurės jūra, Kilonija... tai vietos, kur matė lėktuvą ir atsiimdavo iš jo išmetamus laiškus. Pagal telegrafo žinias nustatyta, jog Kaune „Lituanica“ nusileis liepos 17 d. apie 2.00-3.00 val. 1933 m. nak­tį iš lie­pos 16 į 17 d., iki ke­lio­nės tiks­lo li­kus 650 ki­lo­met­rų, Soldino (dabartinis Pščelnikas) miške lėktuvas sudužo.

Dar kelias savaites viso pasaulio spauda minėjo lakūnų žygdarbį. JAV lietuviškas laikraštis rašė: „Išvyko jie liepos 15 d., tą pačią dieną, kai mūsų nuostabusis kunigaikštis Vytautas 1410 metais sukėlė savo kariuomenę Griunvaldo laukuose kovai su mirtinu Lietuvos priešu – Kryžiuočių ordinu”. Lietuva: „Tarptautinės didvyrių draugijos gretos prasiplėtė. Prie jų prisijungė du mažos lietuvių tautos atstovai“. Prancūzija: „Mirtis dviejų Lietuvos lakūnų, kurie perskridę Atlantą nukrito netoli Ščecino, sukėlė didelį sujudimą Lenkijos spaudoje. Lenkijos laikraščiai pareiškė užuojautą Lietuvai“.

Lakūnų palaikai iki 1936 m. buvo laikomi Karo muziejuje Kaune. Karo metu jie slapta laikyti Kauno medicinos universitete. Po perlaidojimo lakūnai ilsisi Kauno karių kapinėse.

2007 m. liepos 15 d. S. Dariaus ir S. Girėno žūties 74-ųjų metinių minėjimo iškilmėse Myslibuže tarp garbių svečių dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Padėjo gėlių prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, dalyvavo šv. Mišiose, apsilankė S. Dariaus ir S. Girėno muziejuje ir lakūnų vardu pavadintoje vietos mokykloje. P. Vaitiekūnas, kalbėdamas prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, priminė Lietuvos lakūnų didvyriškumą, jų istorinio skrydžio svarbą Lietuvai. „Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido, norėdami išgarsinti savo Tėvynę. Nors ir nepasiekę Tėvynės, savo tikslą – išgarsinti Lietuvą ir sutelkti lietuvių tautą – jie pasiekė. Būtent liepos 17-ąją – didvyrių žūties dieną – minima Pasaulio lietuvių vienybės diena”, – pabrėžė užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas.

Lietuvos diplomatijos vadovas vizito metu įteikė S. Dariaus ir S. Girėno medalius nusipelniusiems Lenkijos piliečiams, susitiko su lietuvių jaunimo iš Lietuvos ir Lenkijos stovyklos, surengtos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, dalyviais, Lietuvos karo akademijos kariūnais, dalyvaujančiais žygyje per Lenkiją, kurio metu aplankomi Lietuvos karių kapai, vietos lietuviais ir vietos valdžios atstovais. Ministras P. Vaitiekūnas sakė, jog paminklą ir muziejų pagal išgales savanoriškai prižiūri vietiniai gyventojai, Myslibužo miesto savivaldybė, Lenkijos lietuvių bendruomenė. Paminklui daug dėmesio skiria Lietuvos ambasada Lenkijoje. Jos pastangomis 2007 metais sutvarkyta aplinka, atliktas remontas. Kitais metais sutvarkytas S. Dariaus ir S. Girėno skveras Myslibuže.

S. Dariaus ir S. Girėno žūties 74-ųjų metinių minėjimo iškilmėse taip pat dalyvavo Krašto apsaugos, Kultūros, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Kauno savivaldybės atstovai.

2008 m. Mys­li­bu­žo mies­te la­kū­nų var­du pa­va­din­ta­me skve­re­ly­je ša­lia šv. Gert­rū­dos kop­ly­čios, ku­rio­je, prieš iš­ly­dint į Lie­tu­vą, la­kū­nai bu­vo pa­šar­vo­ti, ati­deng­tas pa­mink­las le­gen­di­niams lie­tu­vių la­kū­nams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Gi­rė­nui, kurį su­kū­rė kau­nie­tis skulptorius Kęs­tu­tis La­naus­kas. Raus­vos ir juo­dos spal­vos tu­rin­tį gra­ni­to rie­du­lį – akmenį skulp­to­rius su ko­man­da skė­lė se­no­viš­kai – iš­grę­žus sky­les, kal­ti metalo ir ąžuo­lo pleiš­tai.

Du ak­mens pus­ru­tu­liai at­spin­di la­kū­nų sie­kį sa­vo skry­džiu su­jung­ti du kon­ti­nen­tus. Iš­va­ly­to ak­mens vidu­je – jų skry­dį pri­me­nan­tis žvaigž­dė­tas dan­gus. Čia ir šiek tiek pa­slap­ties, nes iki šiol ne­ži­no­mos At­lan­to nu­ga­lė­to­jų žū­ties ap­lin­ky­bės. Vie­na­me pus­ru­tu­lių – tar­si per­skel­to dan­gaus fo­ne pa­ki­bęs „Li­tua­ni­cos“ lėktuvas.

Ant gra­ni­to pus­ru­tu­lių, vaizduojančių „Li­tua­ni­cos“ mo­de­lį, kraš­tų lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis iš­kal­tas tekstas: „Lie­tu­vių tau­tos did­vy­riams Ste­po­nui Da­riui ir Sta­siui Gi­rė­nui, nu­ga­lė­ju­siems At­lan­tą, 75-osioms žū­ties me­ti­nėms at­min­ti“. Bend­ro­mis Lie­tu­vos ir Lenkijos lė­šo­mis at­nau­ji­ntas skve­ras, ku­ria­me iš­kilo pa­mink­las (Pščel­ni­ko miš­ke nuo 1936 m. Vy­tau­to Lands­ber­gio-Žem­kal­nio su­kur­tas pa­mink­las).

Linkime tautiečiams, likimo nublokštiems į Lenkijos gilumą, sėkmės ir nenuleisti rankų.

Eugenija PAKUTKIENĖ

 

Straipsnio komentarai

Vardas:         El. paštas

           

Komentarų skaičius:

Skaityti komentarus

AUŠRA neredaguoja komentarų ir už juos neatsako.
AUŠRA pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pasirašyti kito asmens vardu, nesusiję su tema, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia įstatymus.
Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą bei kitokius neteisėtus veiksmus. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus..