Eilėraščiai, kurių V. Kukulas nebeparašytų

Pernai kūrėjas Valdas Kukulas skaitytojams savo kūrybą pateikė naujoje rinktinėje „Visi šitie dangūs“. Kaip sakė poetas, sudarant rinktinę svarbiausias kriterijus buvo sudėti į ją tuos eilėraščius, kurių nebeparašytų dabar. „Ir nesvarbu, ar jie iš pirmos, ar iš paskutinės knygos. Iš paskutinio laikotarpio eilėraščiai – knygos pradžioje, pirmieji – viduryje. Knygoje dešimt skyrių. Stengiausi, kad kiekvienas jų turėtų vidinę dramaturgiją. Tai nuotaikų ir formos kaitos knyga, o ne chronologinė kūrybos ataskaita“, – pristatydamas rinkinį kalbėjo V. Kukulas.

Kartu buvęs rašytojas Algimantas Baltakis pasidalijo prisiminimais apie V. Kukulą. „1976-ųjų ar 1977-ųjų vasarą pasirodė mokinukas. Jis atsinešė savo knygos „Augimo nerimas“ apmatus. Ta knyga pasirodė, kai jam buvo 19 metų. Žinau tik du tokius atvejus: 18-metė Violeta Palčinskaitė ir 19-metis Algimantas Mikuta. Tais laikais debiutai labai ilgai užsitęsdavo.

1982 m. mes su Valdu susidraugavome. 1985 m. Valdas atėjo dirbti į „Pergalės“ žurnalo kritikos skyrių.

Dabar jis man panašus į Solženyciną arba į Dostojevskį. Čia pagal skonį“, – juokavo A. Baltakis.

Anot A. Baltakio, „Valdas ne kartą yra prisipažinęs, kad lengviau bendrauja su Maldoniu, jo labai įdomus santykis su mano karta. Mes duodam vienas kitam rankraščius paskaityt, o paėmus knygą atrodo, kad turi daugiau patyrimo už mane“.

Literatūrologė Viktorija Daujotytė pastebėjusi knygos „Visi šitie dangūs“ pavadinime sąšauką su XIX a., bet atošaukos labai artimos, lyg atsilieptų Maldonis. „Bet aišku, jog tai – Valdo dangūs, jo spalvos. Kai ištariame „dangūs“, ištariame dangaus poetus, pradedant Maironiu, Putinu...

Kova su savimi be galutinių pergalių ir pralaimėjimų, pagrindinė kova, kuri yra Valdo kūryboje.

Labai atkaklus skaitymas, žinojimas, kas vyksta literatūros gyvenime – jo išskirtinumas“, – kalbėjo V. Daujotytė.

Pasak jos, ši knyga iš pirmo skaitymo neatsiveria. Literatūrologė negailėjo gero žodžio rinktinę sudėjusiam poetui: „Valdas – išskirtinai veikli, kritiška ir savikritiška figūra. Bet dar ir mylinti. Kas yra patyręs iš Valdo meilės nors truputį, lieka sušildytas.

Dabartinė Valdo būsena našlaitiška. Jis yra našlaitis iš negalėjimo pasiduoti bendram ritmui, iš įžvalgumo“.

Rašytojas Algimantas Zurba, kalbėdamas apie V. Kukulą, atviravo: „Pašėlęs užsispyrimas ir ištikimybė teisybei – nieko gražesnio jame nesu matęs. Tokį jį pradėjom pažint, kai Valdas pradėjo rašyti į literatūros žurnalus“.

Leidėjas Vilius Gužauskas pripažino, kad šią Valdo knygą išleisti buvusi sena jo svajonė, nes jis – nepermaldaujamas Valdo gerbėjas. „Valdas nepabijojo savo laiku būti homo sovietikus veidrodis. Jo poezija buvo pilna perspėjimų ir kalbėjimų apie tai, kas vėliau išsipildo“, – sakė V. Gužauskas.