Nekompleksuokime, gerbiamieji ponai!

Arkadijaus Vinokuro knyga „Eroto glėbyje“, kurios viršelyje – nuogos moters kūnas, nėra tipiška mūsų visuomenėje. Dažniausiai temos, kuriomis A. Vinokuras kalba savo esė ir trumpose novelėse, mūsų visuomenėje laikomos tabu. Juk jis pradėjo rašyti atsakinėdamas į moterų žurnalo skaitytojų klausimus. O knygą, pasak paties autoriaus, iš provincijos bibliotekų moterys neša paslėpusios užantyje.

„Buvau Kalvarijų turguje. Priėjo trumpai kirptas vaikinas ir sako: „Nenoriu jūsų gąsdinti, bet ketverius metus atsėdėjau kalėjime ir prieš keturias dienas išėjau. Ar negalėtumėte padėti?“

Simboliška... 1,5 metų mano knyga buvo „areštinėje“ – ją buvo draudžiama pardavinėti. Tačiau tam tikri mano sutarties straipsniai neleidžia aiškinti, su kuo, kodėl ir kaip“, – knygos pristatyme kalbėjo A. Vinokuras.

Pasak jo, straipsniai, suguldyti knygoje „Eroto glėbyje“, nėra skirti vien vyrui ar vien moteriai. Jų adresatas – pora, kuri jau daugelį metų gyvena kartu.

„Rašydamas knygą supratau, kad moterys nesako vyrams komplimentų“, – atskleidžia autorius. „Mažiausiai mums šiandien reikia krizės lovoje. Tarp vyro ir žmonos taip trūksta žaidimų. Su draugais nors išeiname pažaisti kortomis, – atvirauja A. Vinokuras. – Knygoje kalbu ne apie sekso taisykles, kamasutrą, o apie erotiką, kurios nesant prarandamas potraukis kitam. Ilgainiui antrąją savo pusę priimame kaip pietus ant stalo, o ne kaip žmogų“.

Autorius sako bandantis surasti geruose ir bloguose santykiuose tas akimirkas, kurios leistų savo antrąją pusę pamatyti kitomis akimis.

„Žydų patarlė sako, kad vyras be moters – pusė vyro. Žydams įprasta nekelti rankos prieš žmoną. Jie kiek kitokie vyrai nei kitur“, – pristatydamas knygą svarstė A. Vinokuras. Beje, prie knygos prisidėjo ir autoriaus žmona, nupiešusi turkiškų pipirų spalvos viršelį.

Susipažinusieji su knyga pasakoja, kad A. Vinokuras „Eroto glėbyje“ lieka savimi: su savo minties šuoliais, paradoksais, su patarimais, sąmoju. Tai – lyg grožinė literatūra. Teigiama, kad kai kurie „Eroto glėbyje“ epizodai gali užrūstinti šventeivą, o paauglį prajuokinti ten, kur kalbama apie jausmus. Gėdą pridengiantys figos lapeliai A. Vinokuro knygoje nupūsti – potekstėje sakoma: „Nekompleksuokime, gerbiamieji ponai!“

Pasak knygos autoriaus, norint gyventi demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia auginti mergaites ir berniukus be kompleksų.