Jaunųjų pasakos

 

 Lenkijos lietuvių mokytojų draugijos kvietimu 2009 metų gruodžio 8 dieną moksleiviai susirinko į IV jaunųjų pasakorių konkursą. Konkurso dalyvius svetingai priėmė Vidugirių pagrindinė mokykla. Varžėsi 36 moksleiviai keturiose amžiaus grupėse.

Sunkiausiai visada vertinti mažuosius, I-III klasių moksleivius, kurie visi su dideliu jauduliu atlieka pasirinktą kūrinį. I vieta atiteko Loretai Uzdilaitei (Punsko m-kla), II v. – Mantui Dzemionui (Punsko m-kla) ir Adomui Kalinauskui (Vidugirių m-kla), III v. – Julijai Kuosaitei (Punsko m-kla).

IV-VI klasių grupėje moksleiviai irgi buvo gerai pasirengę, todėl įteikti net septyni apdovanojimai. I vieta skirta Daivai Batvinskaitei (Punsko m-kla), II v. – Daivai Čerlionytei (Vidugirių m-kla), Aldutei Karaneckaitei (Seinų „Žiburio“ m-kla), Robertui Zdaniui (Navinykų m-kla), III v. – Ingai Astrauskaitei (Seinų „Žiburio“ m-kla), Adrijanai Staskevičiūtei ir Almai Vaznelytei (Punsko m-kla).

Jau kelintą kartą vertinimo komisijoje dalyvaujanti mokyt. Irena Pečiulienė džiaugėsi, kad be dailiojo žodžio konkurso, vaikai mokomi ir pasakoti tekstą savais žodžiais, liaudiškai. Apgailestavo tik, kad šioje grupėje nieks nepasakojo tarmiškai.

Kita komisijos narė, pagrindinė šio konkurso sumanytoja Nastutė Sidarienė žavėjosi gimnazistų ir licėjaus moksleivių pasirinktais tekstais. Punsko gimnazistas Tomas Senda, dzūkiškai paporinęs, laimėjo I vietą, Ina Pečiulytė – II v., o Seinų „Žiburio“ atstovė Daiva Kuliešaitė – III vietą. Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivės varžėsi tik tarpusavy. Vyresnes drauges nurungė pirmokė Daiva Jančiulytė, kaip tikra Žagarių dzūkė su pasididžiavimu papasakojusi apie savo mielą gimtąjį kaimą. II vieta pasidalijo Živilė Batvinskaitė, raginusi jaunimą daugiau laiko skirti knygoms, o ne kompiuteriui, bei Ramona Grėbliūnaitė, atkreipusi dėmesį į gimtosios kalbos puoselėjimą ir saugojimą nuo svetimybių.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramos dėka konkurso laimėtojams ir visiems dalyviams buvo įteiktos kuklios dovanos. Kol komisijų nariai skirstė prizus, moksleiviai klausėsi tikrojo kaimo pasakoriaus, kurį vaizduojamės kaip vyresnio amžiaus vyrą, su gražiai pabalusiais plaukais, ūsais, o gal ir pypke rankoj... Toks jis ir buvo, tik vietoj pypkės turėjo maišelį saldainių, kuriais apdalijo savo klausytojus. Tai buvęs Valinčių, o dabar Punsko gyventojas Jonas Vaznelis – žinomas muzikantas, dainininkas, vaidinimų artistas, pasakorius. Jis priminė daraktorių laikus ir atskleidė savo vaikystės paslapčių. Pasakojo, kaip būdamas neramaus būdo kartais gaudavo beržinės košės, o kartais suspėdavo pasislėpti po plačiu močiutės sijonu. Čia buvo saugiausia, nes niekad nesitaikė, kad ten kas ko ieškotų. Kaimo pasakoriaus žodžiai, jau ne senoje kaimo pirkioje, o erdvioje mokykloje, liejosi į moksleivių ausį, sąmonę... Kaip ir visos mūsų tradicijos – iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį, iš kartos į kartą...

Rūta BURDINAITĖ